Varvišk?s m?šis

Birželio 11 d. (šeštadien?) 10 val. Leipalingio parapijos bažnyčioje (Druskinink? sav.) bus aukojamos šv. Mišios už 1923 m. kovo 23 d. Varvišk?s m?šyje (Kapčiamiesčio valsč.) žuvusius Lietuvos kariuomen?s karius ir Šauli? sąjungos narius.

Po pamald? bus dedamos g?l?s prie Nepriklausomyb?s paminklo, v?liau vyks paminklo šventinimas Leipalingio kapin?se.

Varvišk? ? tai senas kaimas ir buvęs dvaro palivarkas, ?sik?ręs prie Igaros up?s, netoli tos vietos, kur Juodoji Ančia ?teka ? Nemuną. XX a. Nepriklausomyb?s kov? pradžioje Lietuvai netekus pietini? teritorij?, Varvišk? liko labiausiai ? pietus ?sik?rusi vietov? prie demarkacijos linijos. Ji savitai pateko ? Nepriklausomos Lietuvos k?rimosi istoriją.

Sein? apskrities pasienio milicininkai Kapčiamiesčio vls., Pabudaviečio k. (sargybos b?stin? ?kurta Vladislovo Krajausko sodyboje). 2-ojoje eil?je 2-as iš kair?s – Adomas Andriuškevičius, Andriaus (g. 1901). Apie 1923 m.

Lenkams Kapčiamiestyje nepavykus ?sikurti, jie nukreip? veikimą ? miškus. Kaimuose atsirado ir apsigyveno lenk? agitatoriai iš Sein?. Iš pradži?, kol ?miškini?“ niekas nevarž?, jie gyveno ?nepriklausomą“ gyvenimą, kirto valstyb?s miške medžius, stat?si sau trobesius, medieną vež? ? turg? ar parduodavo ?kininkams, ir iš to neblogai gyveno. 1919 m. lenk? partizanams puolant Seinus, ?miškiniai“ dalyvavo juos užimant, o kiti užpuol? lietuvi? miliciją Kapčiamiestyje. V?liau, sustipr?jus Lietuvos valdžios ?staigoms, jie v?l sulindo ? miškus ir visai atsisak? atlikti pilietines pareigas.

Š? kaimą ir jo apylinkes netgi skambiu Varvišk?s ?respublikos“, kurios teritorija – apie 30 kv. km, vardu vadino. ?vedus tarp Lenkijos ir Lietuvos neutraliąją zoną, 1920-1923 m. Varvišk?s ?respublika“ gars?jo ne tik Sein? krašte, bet ir tolimesn?se apylink?se.

Varvišk?s m?šyje žuvusi? kari? ir šauli? ž?ties 10-?j? metini? min?jimas Leipalingio mstl. kapin?se. 1933 03 25. Nuotrauka iš žurnalo: Trimitas. 1933 m. balandžio 6 d. Nr. 14, p. 268.

Ilgainiui čia susib?r? stiprus (300-400 ginkluot? vyr?) lenk? partizan? dalinys, o Varvišk? buvo paversta centru visai Piet? Lietuvos neutraliajai zonai terorizuoti. Jie laik?si ?sitvirtinę Juodosios Ančios, Igaros ir Nemuno krantuose. Varvišk?s ?respublika“ skelb?si esanti nepriklausoma nuo Lietuvos ir Lenkijos bei siekianti prijungti Lietuvą prie ?Vidurio Lietuvos“, tur?jo savo ?komendantą“, puldavo Kapčiamiesčio, Kuči?n?, Lazdij?, Leipalingio, Liškiavos, Punsko, Rudaminos ir Veisiej? valsči? gyventojus. Maištinink? gaują likviduoti sunkiai sek?si, nes ši veik? miškuose, tur?jo ger? ginkl?: kulkosvaidži?, šautuv?, granat?, ją r?m? ir Lenkijos valdžia. Kai lietuvi? partizan? ir milicijos stipresn?s j?gos puldavo, jie pasitraukdavo miškais ? Lenkijos pusę, kur lenk? partizanus pridengdavo Lenkijos kariuomen?, o v?liau, lietuvi? partizanams ir milicijai atsitraukus, v?l sugr?ždavo ? savo buveines.

punskas.pl

Parengta pagal www.partizanai.org