Nors lietuviai it sutarę tvirtina, kad įvedus eurą kainos šalyje išaugo, ekonomistai atremia, kad 2015 metais viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos, kultūra pabrango, užtat prekės atpigo. Taip nutiko, nes paslaugų kaina tiesiogiai priklauso nuo atlyginimų šalyje.
Dar daugiau – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad žmonių pastebėjimams dėl galimo kainų šuolio įtakos turi polinkis vertinti tik pavienes, dažniausiai vartojamų prekių ir paslaugų, kainas.
Įvertinti trukdo emocijos ir įsitikinimai
Ekonomistui pritaria ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka: esą žmonės visuomet labiau linkę pastebėti kainų didėjimą nei mažėjimą.
Vertindamas tokį žmonių įsitikinimą, N. Mačiulis prisimena ekonomikos elgsenos tyrėjų Amos Tversky ir Daniel Kahneman įžvalgas. Anot jo, vertinant kainas po euro įvedimo daugelį veikia patvirtinto šališkumo, tipiškumo ir susiejimo efektas.
„Jei po euro įvedimo tikimasi kainų augimo, stebint kainas ir atkreipiamas dėmesys tik į tuos atvejus, kai kaina iš tiesų padidėjo. Tipiškumas ir susiejimo efektas pasireiškia, kuomet asmuo dažnai įsigyja vieną ar kelias prekes, o būtent joms pabrangus daroma išvada, kad tai yra plataus masto reiškinys“, – pastebi jis.
Estijos įstojimas į euro zoną pagerino regiono vertinimą ir sustiprino investuotojų pasitikėjimą Latvija bei Lietuva. Vis dėlto, „Eurostat“ duomenimis, 2010 metais Estijos bendrasis vidaus produktas siekė 65 proc., Latvijos – 58 proc., o mūsų šalies – tik 52 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tačiau net ir stipresnės Estijos pozicijos nepadarė šios vidaus rinkos patrauklesnės investuotojams – ji nebebuvo tokia pigi, kokia buvo iki euro įvedimo, ir nesužavėjo investuotojų.