Prieš kelias savaites pietinių Lietuvos rajonų gyventojų ausis pasiekusi žinia apie šuoliais krintantį zloto kursą nuvilnijo ne tik per pasienio su Lenkija savivaldybes – atsirito ir į tolimesnius rajonus, sostinę.
Primirštos savaitgalinės apsipirkimo išvykos į kaimyninę valstybę vėl kaitina kraują. Zloto nuvertėjimas 2009 metų pradžioje įnešė tikrą sumaištį į krizės paveiktą Lietuvos rinką. Lietuviai šluote šlavė Lenkijos parduotuvių lentynas, o mūsų verslininkai aimanavo atsidūrę prie bankroto slenksčio. Ar vėl neužminsime ant to paties grėblio?
Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitiku Stasiu Jakeliūnu. „Lietuva savo valiutos kursui negali daryti jokios įtakos, tad mūsų eksportuotojams bus sunkiau, nes litas zloto atžvilgiu Lenkijoje brangsta.
Lietuvos verslininkai bus linkę daugiau importuoti, o mūsų pačių prekes bus vis sunkiau parduoti, nes jos yra brangesnės. Tad zloto nuvertėjimas mūsų ekonomiką stumia atgal. Apsipirkdami Lenkijoje lietuviai turtina Lenkijos biudžetą, o Lietuvos biudžetas pralaimi.“
Parengta pagal ELTĄ
Jakeliūnas neteisus, sakydamas, neva apsipirkinėdami Lenkijoje lietuviai turtina Lenkijos biudžetą, o Lietuvos biudžetas pralaimi. Jei Lenkijoje perkamos ne Lietuvoje pagamintos, o importinės prekės, tai mūsų biudžetui jokio skirtumo, kas jas atsiveža – lietuviškas prekybos centrų tinklas ar pats žmogus. O jei dar pats žmogus ir sutaupo, tai daugiau pinigų lieka išleisti Lietuvoje kitoms prekėms. Be to, pirkdami Lenkijoje lietuviškas prekes (pvz. benziną ar dujas, ar mineralinį vandenį), dar ir Lietuvos eksportą remiame.
Taigi, iš esmės skirtumas turėjo būti tik dėl to, kam lieka pelnas – prekybos centro savininkams ar sumanesniems pirkėjams, ir kam visos ekonomikos požiūriu iš tiesų jo labiau reikia, kad liktų (kadangi savininkų tik dešimtys, su mažom parduotuvėlėm – gal šimtai, o apsipirkinėjo Lenkijoje šimtai tūkstančių, tai atsakymas aiškus).