Albinas Žukauskas
BUBELIAI
Kiekvienoje trobelėje dutūkstantąjį kartą verkta,
Kiekvienoje trobelėje tristūkstantąjį kartą juoktasi,
Todėl jos visos tokios jaukios, savos, artimos
– Ten visos ugnys giminingos, betgi kiekviena kitokia; dūmai
Skirtingai kvepia, sklaistosi virš palšo kraigo;
Ten ant kiekvieno veido sukrešėjo sunkios tarsi džiaugsmas
Vestuvių ašaros, stangrus lyg vėjas šermenų
Raudojimas ir moteriškas stūgavimas.
Ten kas troba turėjo savitą skirtingą juoką
Ir savitą skirtingą raudą – nieko nesupainiosi.
Viršum praėjusio gyvenimo, viršum
Tų pasklidai išlaidytų dainų, dienų
Plėvoja tie saviškiai – mūsiški – kadaise atbūti
Džiaugsmai, skausmai ir raudos.
Albinas Žukauskas (1912–1987), poetas, prozininkas, vertėjas. Gimė Bubelių kaime, apie kurį poetas vienoje savo autobiografijoje rašė: „Bubeliai, gimtasis mano kaimas, ilgam buvo mano universitetas.“
sb, punskas.pl