Senosiose nuotraukose glūdi unikalus kultūros ir istorijos paveldas, kuris daug gali papasakoti apie įvykius ir žmones, kurie čia gyveno, puoselėjo tėvų ir protėvių tradicijas, kūrė mums ir ateinančioms kartoms ateitį. Žiūrėdami į jas galime pajusti praėjusio laiko ir žmonių gyvenimo dvasią.
Bevartydamas prieš 47-erius metus Varšuvoje leistą lietuvių kultūros žurnalą „Varsnos“, aptikau gal kiek keistokai iškadruotą fotografiją. Man rodos, ją jau buvau matęs publikuotą spaudoje ar kurioje nors knygoje. Prieš keletą dešimtmečių Juozo Vainos nuotraukų albume mačiau jos originalą.
Nuotraukoje spindi penkių žmonių veidai. Jie linksmi, besišypsantys, sakyčiau, laimingi. Tai mūsų kraštob veikėjai, prieškario ir pokario lietuvių organizacijų nariai, autoritetai čia gyvenusiai lietuvių bendruomenei, mūsų visuomenės žiedas. Dabar nei vieno jų nėra tarp gyvųjų.
Fotografuota 1957 m. kovo 31 d. Punske po I Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) suvažiavimo. Senųjų Lietuvių kultūros namų fone matome ką tik išrinktą LVKD centro valdybos prezidiumą. Iš kairės stovi: Juozas Vaina, Juozas Jakimavičius (vicepirmininkai), Vincas Valinčius (iždininkas), Juozas Maksimavičius (pirmininkas), Jonas Stoskeliūnas (sekretorius).
Minėtas LVKD suvažiavimas vyko Punske 1957 m. kovo 30–31 dienomis. Pagal istorikę dr. Vitaliją Stravinskienę[1], jame dalyvavo 83 lietuviai delegatai iš visos Lenkijos. Sigitas Krakauskas pateikia kitą delegatų skaičių. Jis rašo: „1957 metų kovo 30 dieną Punsko kino salėj „Postęp“ įvyko I Lenkijos lietuvių Visuomeninės-Kultūros Draugijos Suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo virš 120 delegatų iš visos Lenkijos o ypač iš Suvalkijos. Suvažiavimui pirmininkavo Juozas Maksimavičius. Buvo tai puiki šventė, kuri sukėlė be galo didžiulį susidomėjimą ypač Punsko krašto lietuvių tarpe, buvo tai didžiausias, masiškiausias ir emocingiausias lietuvių kultūrinis įvykis pokario metais. Suvažiavimo metu buvo nagrinėta daug įvairių problemų, ypač daug vietos skirta lietuviškų mokyklų organizavimo ir plėtimo reikalams. Suvažiavimas pasisakė už laikraščio leidimą lietuvių kalba. Be to pasisakyta už dar glaudesnį lietuvių ir lenkų tautų suartėjimą bei draugystę. Suvažiavimas patvirtino LVKD statutą ir išrinko pirmą Centro Valdybą. LVKD centrinės valdžios su būstine Punskas, Seinų apskritis.“[2]
lgametis LVKD centro valdybos generalinis sekretorius Algirdas Nevulis teigė: „Suvažiavimas vyko prieškarinėje sinagogoje… Po karo čia buvo kino salė. Ją šventiškai puošė lietuviškos lovatiesės, rankšluosčiai ir juostos. Vyravo rimta, pakili nuotaika. Žmonių viduj kimšte prisikimšę, kadangi be delegatų ir svečių buvo dar daug norinčių pasiklausyti apie ką čia bus kalbama.“[3]
Suvažiavimas prasidėjo 10 val. Mokytojas Jonas Stoskeliūnas lietuviškai pasveikino delegatus bei atvykusius svečius, tarp kurių buvo LJDP CK, VRM ir vaivadijos atstovai.
Apie suvažiavimo eigą Algirdas Nevulis rašo: „Paskelbęs suvažiavimą atidarytą pirmininkaujantis kviečia pasisakyti Juozą Maksimavičių. Vinco Valinčiaus vadovaujamas choras atlieka meninę programą. Pranešimą skaito mokytojas Juozas Vaina. Kalbėjusiųjų buvo daug. Diskutuota įvairiomis temomis, bet visi prieidavo prie tos pačios išvados: jei norime išsaugoti savo tautinę tapatybę, turime steigti draugiją. Dvi dienas trukęs draugijos steigiamasis suvažiavimas kovo 31 d. skelbia atlikęs savo svarbiausią užduotį – įsteigta Lietuvių visuomeninė kultūros draugija (jos būstinė Punske). Suvažiavimas draugijai vadovauti išrinko Centro valdybą, ši sudarė prezidiumą, kuris taip pasiskirstė pareigomis: pirmininkas – Juozas Maksimavičius, du vicepirmininkai – Juozas Vaina ir Juozas Jakimavičius, sekretorius ؘ– Jonas Stoskeliūnas, iždininkas V. Valinčius. Deja, kas kalbėjo, ką kalbėjo, dėl ko buvo diskutuojama, kiek narių ir kas buvo išrinktas į Centro valdybą – nežinome, kadangi neišliko jokių šio suvažiavimo dokumentų. Juos vidaus organų paliepimu sudegino kiek vėliau ėjęs pirmininko pareigas Juozas Savickas. Taip teigia jo bendradarbiai.“[4]
Steigiamojo LVKD suvažiavimo metu koncertavo Vinco Valinčiaus vadovaujamas lietuvių choras. Komunistinė Lenkijos valdžia suvažiavimo išlaidoms padengti skyrė 50 tūkst. Pasak Juozo Vainos, „saugumui užtikrinti“ iš Balstogės atvyko keli automobiliai saugumiečių. Kai kurie kaimuose išrinkti delegatai stoviniavo gatvėje, bet į vidų įeiti neišdrįso.
Sunku pasakyti, ką jautė, ko norėjo, kokius ateities planus kūrė šie penki lietuvių visuomenės išrinkti ir nuotraukoje įamžinti žmonės. Jiems, kaip ir viso šio krašto lietuviams, lietuvių bendruomenei Lenkijoje, suvažiavimas buvo nepaprastai svarbus įvykis. Jie norėjo imtis tautinės veiklos, puoselėti lietuvių kultūrą ir kalbą, rūpintis lietuvių švietimu, palaikyti ryšius su Vakarų lietuvių organizacijomis, bet dar nežinojo, kad tokiomis aplinkybėmis savo planų įgyvendinti nepajėgs.
Neišliko I suvažiavimo protokolas, įstatų projektas, nutarimai, dingo ir dalyvių sąrašai. Tik iš vėlesnių dokumentų iš dalies galima spręsti, apie ką suvažiavime buvo kalbama, kokia buvusi įkurtos LVKD organizacinė struktūra ir kt. Suvažiavimas buvo aukščiausia organizacijos valdžia. Jis nustatė veiklos kryptį, programą, rinko vadovybę, galėjo keisti įstatus, nario mokesčio dydį ir kt. Suvažiavimas turėjo būti šaukiamas kas dveji metai[5]. Draugijai vadovavo suvažiavimo išrinkta 19–21 asmens centro valdyba. Iš jos narių buvo renkamas prezidiumas.
Iš vėlesnių šaltinių žinome, kad į LVKD centro valdybą įėjo šie asmenys:
1. Juozas Maksimavičius – Ožkiniai,
2. Juozas Jakimavičius – Šlynakiemis,
3. Jonas Stoskeliūnas – Punskas,
4. Juozas Vaina – Punskas,
5. Juozas Kubilius – Žagariai,
6. Vincas Valinčius – Valinčiai,
7. Antanas Čeplinskas – Klevai,
8. Juozas Leončikas – Klevai,
9. Bronė Kasperavičiūtė – Vidugiriai,
10. Jonas Paransevičius – Paliūnai,
11. Juozas Savickas – Paliūnai,
12. Jonas Šliaužys – Punskas.
Tuoj po suvažiavimo Draugijos pirmininkas Juozas Maksimavičius buvo pakviestas pasiaiškinti į Lenkijos jungtinės darbininkų partijos Centro komiteto (LJDP CK) Tautybių komisijos posėdį, kuris vyko 1957 m. balandžio 25 d. Ši 1957 m. įkurta Tautybių komisija koordinavo komunistinės valdžios politiką Lenkijos tautinių mažumų atžvilgiu. Balstogės komisijoje buvo 2 lietuviai: Antanas Moliušis ir Juozas Nevulis (vėliau – Jonas Kmieliauskas ir Eugenijus Petruškevičius). Tautybių komisijos posėdyje LVKD pirmininkas Juozas Maksimavičius kalbėjo apie Draugijos suvažiavimą, jos tikslus. Jis pažymėjo, kad buvo kalbama lietuviams aktualiais klausimais. Lietuvių ūkininkams rūpėjo žemės klasifikacijos klausimai, nes mokesčiai buvo renkami ne pagal kokybę, o pagal kiekybę; kalbėta apie lietuvių šeimų, iškeldintų į Lenkijos vakarines vaivadijas, grįžimą, gvildentos lietuviškų mokyklų problemos, svarstyta priešiška lietuvių atžvilgiu lenkų pozicija vietinėse partijos grandyse ir kitose įstaigose[6].
Juozas Maksimavičius liko nesuprastas. Tolesni įvykiai parodė, kaip labai kilnūs lietuvių siekiai prasilenkė su Lenkijos komunistinės valdžios lūkesčiais.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
[1] Stravinskienė V. Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944–2000 metais. Vilnius–Punskas, 2004, p. 45.
[2] Sigitas Krakauskas. LVKD pradžia. Varsnos. Mokslo ir kultūros mėnraštis. Varšuva, 1972, Nr. 7–8, p. 7.
[3] Nevulis A. Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) istorija, 1996 m. gruodžio 5–6 d. Konferencija Vilniuje „Suvalkų kraštas ir jo žmonės“. Medžiaga. Vilnius, 1997, p. 75.
[4] Ten pat, p. 75.
[5] Stravinskienė V. Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944–2000 metais. Vilnius–Punskas, 2004, p. 44.
[6] Balstogės vaivadijos Tautybių komisijos posėdžio, įvykusio 1957 04 25, protokolas, BVA, LJDP BVK, 33/VII/102, l. 78–79.