Kokia beb?t? švent? ir kur ji bevykt?, jei per tris dienas neužmiršti, kad ten buvai, vadinasi, vyko didel? švent?, nes jau užsiliko širdyje. Tada ranka pati susiranda popieriaus, jungia kompiuter?, liejasi žodžiai, atsiranda noras išgyventomis šviesiomis akimirkomis pasidalinti su daugybe žmoni?. Arba ? nusivylusiems gyvenimu priminti, jog ir nelabai didingose iškilm?se galima atrasti didel? g?rio gr?dą.
Neseniai per katalikiškąją pasaulio dal? ?vairiausiomis formomis nusirito pagarbos Motinai banga. Motina ? gyvyb?s Neš?ja ? meil?s Šaltinis ? kantryb?s Indas ? auk? Versm?… Atrodo, kas to nežino?.. Tačiau tikrąją motinos vertę bei d?kingumą dažniausiai pajuntame per v?lai, kai staiga nutr?ksta nebylus Josios laiminimas. Tad brangiausiam žmogui pasaulyje ? MAMAI ? nei graži? žodži?, nei švenči? niekad nebus per daug.
Motinos diena pamin?ta ir Prien? rajono Ži?roni? kaime, nutolusiame nuo Balbieriškio per gerus septynis kilometrus. ? Vidupiu pavadintos, keletą kaim? jungiančios bendruomen?s namus susirinko nemažas b?rys vietini? žmoni?, sveči? iš Kauno, Alytaus, Marijampol?s, Prien? ? pavieš?ti gimtin?je sugr?žusi? kraštieči?. Dangus balandžio trisdešimtąją nepagail?jo saulut?s šviesos, tod?l iš pradži? žmon?s grupel?mis l?kuriavo kieme, prie stogastulpio Šiluvos Marijai, pastatyto Lietuvos vardo pamin?jimo t?kstantmečio metais. Š?met darbštieji vidupiečiai stogastulp? apjuos? originalia rožinio formos tvorele ? maldos vainiku. Ir jau kasmetine tradicija virstančios Motinos dienos švent?s metu pasikviet? savo parapijos kunigą Remigij? Veprauską j? apšlakstyti šventuoju vandeniu. Klebonas Remigijus garsiai perskait? kauniečio kun. A. Kazlausko sukurtą ir stogastulpio postamente ?r?žtą maldą už Lietuvą.
Antra lauko apeiga ? ąžuoliuko palaistymas. Tai atliko svečiai iš Sein?: Lietuvi? šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius ir pavaduotojas Jonas Dabulis. Pra?jus? pavasar? medel? iš Merkin?s giri? nuo generolo Ramanausko-Vanago bunkerio ? Ži?ronis parvež? Vidupio bendruomen?s pirmininkas ir daugelio kitoki? id?j? sumanytojas Alfonsas Vitkauskas. O pasodino tie patys garbieji svečiai iš Sein?, taip pat per Motinos dienos šventę. Viskas paprasta, simboliška, bet giliai prasminga.
Tarpduryje, einant ? salę, Alfonsas Mekionis iš Balbieriškio tyliai tarstel?jo: ?Prieš dvidešimt met? čia atl?kdavome ? šokius?. Kad b?t? kas tada pasakęs, jog čia priklaupsime ir maldai… Tik ži?roniškio A. Vitkausko pastang? d?ka buvęs kult?rnamis nepavirto griuv?siais, o toliau tarnauja žmon?ms.
Sal?je išklaus?me kunigo Remigijaus aukojam? šv. Miši? už pašaukt? Amžinyb?n Motin? atminimą, meld?me stipryb?s ir Dievo palaimos gyvoms mamoms nelengvoje j? kasdienyb?je. ? sceną šalia kunig?lio užkop? sal?s šeimininko vaikaičiai: jau pirmokas Danielius Vitkauskas ir m?lynai žydinčiomis akut?mis jo sesut? mažoji Liepa. ?Mama, aš tave myliu/ Dieną, nakt? branginu, ? deklamavo Danielius. ? Kaip žvaigžd? tu man esi/ Šviečianti manam kelyj…? Prieš pilnut?lę salę žmoni? bernelis jaudinosi, paraudo. Pad?t? ištais? šaunioji Liepa; užmiršusi savo posmo paskutinę eilutę, akimirksniu suk?r? kitus žodžius, išk?l? rankutes aukštyn kiek siekia ir apdovanojo visus tyresne už g?lę trimečio vaiko šypsena. Sal? sugriaud?jo plojimais.
Taigi… Aukštyn širdis!
O balbieriškietis Alfonsas jau pasidabruotais smilkiniais jaunyst?s sal?je iškiliai paskait? iš Macki? kilusios tragiško likimo mokytojos Danut?s Zieni?t?s eil?rašt? ?Mamai?. Šios neeilin?s asmenyb?s poetinis palikimas jau spaustuv?je, deja, tik baigiantis ketvirtam dešimtmečiui nuo ž?ties.
Kraštiet?s A. Sviderskien?s žodžiams R. Aleksandravičius suk?r? muziką, ir iš?jo savas kaimo himnas. J? ir keletą dain? apie motinystę šauniai sudainavo vidupiet?s moterys su buvusia kult?ros nam? direktore garbiąja Julija Malinauskiene.
Pasidžiaug?me ir Magdalenos Karosait?s-Sinkevičien?s knygele ?Aš iš Vaivos kaimo?. Knyga ? biografin? autor?s gyvenimo apybraiža, iliustruota autentiškomis nuotraukomis. Tačiau perskaičius ima noras ją pavadinti meil?s romanu. ?žangoje autor? rašo: ?(…) neapleido mintis, kad reikia aprašyti tą mano vargingą gyvenim?l??. Apraš?. Tiksliau, jos gyvenimo istoriją užraš? Scholastika Kavaliauskien? iš Alytaus, tačiau prisiek?, kad savo k?rybos ne?d?jo, o tik užraš? gyvą, sodrią, liaudišką garbiosios Magdut?s kalbą, paperkančią nuoširdumu. Kiekviena josios varg? eilut? dvelkia didele meile gyvenimui. Pabaigoje ši darbščioji bitel? sako: ?Prisitaikau sau seniai kaime skamb?jusią melodiją ir dainuoju: Kaip obelis, Magdut, palinkus,/ galva baltumo jazmin?./ Dar neseniai buvau mažyt?,/ dabar gyvenimą baigiu…?
Visą dieną skamb?jo nepavargstančios muzikant?s, daugelio dain? autor?s ir atlik?jos, gyvenimą paskyrusios kult?riniam darbui, Genovait?s Švabien?s vadovaujamo moter? ansamblio iš Luksn?n? giesm?s ir dainos.
Švent?s reng?jas ir ved?jas, bendruomen?s pirmininkas A. Vitkauskas svečiams bei daugeliui vidupieči? išdalijo š?sn? pad?k?, visiems paspaud? ranką, pasidžiaug? nuopelnais ir buvimu draug?je. Zenonas Anušauskas nufilmavo visą dienos rengin?. J? galima pamatyti internete adresu www.internetinetv.lt.
ANEL? ZURLIEN?, Kaimo felčer?