Lietuvos žemės ūkio surašymo pirminiais duomenimis, šalyje šiuo metu ūkininkauja 369 033 žmonės, o žemės ūkio įmonių ir bendrovių yra 19 441.
Įprasta manyti, kad ūkininkas yra arti gamtos, tačiau šiuolaikinė žemdirbystė yra kitokia. Stambūs ūkiai užima didžiulius plotus – jiems išlaikyti ir įdirbti reikia didelių ne tik žmogiškųjų, bet ir energijos išteklių. Ūkiai visame pasaulyje išmeta į aplinką didžiulius anglies dioksido kiekius, o šios dujos yra vienos pagrindinių šiltnamio efekto sukėlėjų. Todėl akivaizdu, kad ir ūkininkams derėtų susirūpinti aplinkosauga. Tuo labiau, kad tausus ūkininkavimas galėtų sumažinti ūkininkų sąnaudas ir atpiginti produkciją.
Nauja studija, atlikta Ecofys (organizacijos, besirūpinančios energijos taupymu ir atsinaujinančių jos šaltinių plėtra) užsakymu, lyginama, kaip energija naudojama urbanizuotose ir kaimo vietovėse penkiose šalyse – Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje. Atlikus nuodugnius tyrimus šiose valstybėse pastebėta, kad savo energijos reikmes dideli ūkiai tenkina naudodami tokius šaltinius kaip anglies ir naftos produktai, o atsinaujinantys šaltiniai dar ne itin populiarūs. Viena iš priežasčių yra ta, kad kaimo vietovėse yra menkiau išvystyti tradiciniai dujų vamzdynai ir dėl to agrarinių vietovių gyventojai paprasčiausiai turi mažesnį energijos šaltinių pasirinkimą – tenka naudotis brangesniais ir labiau aplinką teršiančiais energijos šaltiniais.
Tačiau vis daugiau ūkininkų Europos Sąjungoje, nelaukdami, kol juos pasieks už anglį ar naftą pigesnės dujos, renkasi atsinaujinančius energijos šaltinius. Taip jie ne tik sumažina į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekius, bet ir taupo pinigus. Taip naujai mąstančiųjų daugėja ir Lietuvos ūkiuose.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Sauliaus Stirnos, ūkininkaujančio Kaišiadorių rajone, Lietuvos žemdirbiai neatsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių ir savo ūkiuose diegia vis daugiau technologinių naujovių. „Šildymo reikmėms naftos produktai jau beveik nebenaudojami. Anglys taip pat naudojamos jau mažai kur.
Visi supranta, kad ateitis priklauso atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kurių Lietuvoje gausu. Todėl ūkininkai jau dabar bando pereiti prie efektyvesnio biokuro panaudojimo. Juk šiaudų ar medžio granulės kur kas pigesnės ir ekologiškesnės už naftą ar anglį“, – sako S. Stirna. Be to, ūkininko teigimu, gyvenant ir dirbant kaime, daug biokuro galima rasti tiesiog savo valdose – audrų išvartyti medžiai ar laukuose pūnantys šiaudai gali atstoti brangiai kainuojantį kurą. „Kurui taip pat galima panaudoti ir nekokybiškus grūdus. Toks šildymosi būdas suteikia galimybę ne tik sutaupyti nemažai pinigų, bet ir perdirbti atliekas“, – aiškina LŪS vicepirmininkas.
Ūkininko manymu, Lietuvoje turėtų būti sukurta tokia pati infrastruktūra, kokia egzistuoja visame pasaulyje – autonominės jėgainės, sujungtos su elektros tinklais, pagaminančios daugiau energijos, nei reikia ūkiui, elektros perteklių parduoda bendram elektros tinklui, o stingant elektros – iš to paties bendro tinklo ją perka.
punskas.pl (parengta pagal http://suvalk.info.lt)