Kultūros viceministras Edvardas Trusevičius sausio 17 d. pareiškė, jog pirmoji jo užduotis bus reglamentuoti viešose erdvėse nacionalinių mažumų kalbų vartojimą ir parengti naują nacionalinių mažumų įstatymą, pagal kurį būtų įteisintas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymas dokumentuose. Pasak viceministro, tai yra jį delegavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos programos dalis. Planai išspręsti tautinių mažumų teisių problemą numatyta ir Vyriausybės programoje, atsižvelgiant į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
E. Trusevičius pabrėžia, kad neplanuojama siekti visiškos dvikalbystės įteisinimo, o tik užrašų viešose vietose dvikalbystės tose vietose, kur gyvenanti tautinė mažuma to pageidauja ir sudaro žymią gyventojų dalį.
2009-aisiais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pavardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis negali būti prilygintas įrašui valstybine kalba. E. Trusevičius mano, kad joks naujai priimtas teisės aktas nepaneigs Konstitucinio Teismo padarytos išvados, ir sako, kad dėl šio klausimo bus tariamasi su konstitucinės teisės ekspertais.
Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila mano, kad jokia konvencija negali būti viršesnė už Konstituciją. Tautininkų sąjungos pirmininko teigimu, Lietuvos lenkų rinkimų akcija vietovėse, kur lenkai sudaro didelę gyventojų dalį, siekia legalizuoti tik vienos – lenkų kalbos užrašus. Kalbėdamas apie vardų ir pavardžių rašymą G. Songaila pateikia Latvijos pavyzdį. Šalyje buvo siūloma pirmame dokumento puslapyje pateikti duomenis apie asmenį valstybine kalba, o antrame – ta kalba, kuria pageidauja žmogus. G. Songailos teigimu, Lietuvai priėmus dabartines Lietuvos lenkų rinkimų akcijos teikiamas sąlygas, tai neigiamai paveiktų ir latvius, kurie susiduria su panašia problema.
www.ziniur.lt