Tokie laikai at?jo, kad tik su kompiuteriais bendraujama, žmon?s vieni kit? lyg ir nepastebi…
Elvyra Gibavičien?, ilgamet? buhalter?, jau 20 met? pensinink?, sako: ?Tur?jom mažus vaikus ir darbą, bet anksčiau rasdavom laiko nueit pas kaimynę, aplankyti gimines? Ot, laikai at?jo, kad laiptin?je viena pas kitą jau nenueiname kavos rytais išgert. Tik ?labas?, ?labas?, ir greičiau ? savo duris taikai, ir sau ramiai s?di: ar prie serijinio filmo, kur ?domi tolesn? eiga ir gaila prarast kurią naują dal?, ar prie prad?tos skaityti knygos. Visai nesidomima, kas kur dedasi?
Rimkezeri? kaimo jaunimas
Tokie laikai at?jo, kad tik su kompiuteriais bendraujama, žmon?s vieni kit? lyg ir nepastebi, nes vis kiekvienas skuba, neturi laiko. P?sčiomis mažai kas vaikščioja, visi ir visur tik mašinomis. Technika vystosi sparčiai. Kas žino, ar m?s? proan?kiai kada neskraidys, nes jau mašinos bus per prasta?.
Steb?tinai gražus senov?je buvo m?s? t?v?, seneli? pasivaikščiojimas po miši? Punsko ar Sein? gatv?mis. ?Mašin? nieks netur?jo, jei dviračius ? ir tai mažai kas, visur arkliais arba daugiausia p?sti. Tai, aišku, tur?jo sueit, o po miši? bažnyčioje buvo geriausiai. Telefon? nebuvo, o kaip kitaip susižinot?, kur vakaruškos, vaidinimas? ? vestuves tai eidavo pulkais neprašyti, kad tik pad?kt?, pašokt?, sueit?. Dabar dar mišioms baigiantis dalis išeina iš bažnyčios, kad nesueit?, nesišnek?t?. Skuba namo ir šaltą žiemą, ir vasarą. Neturi laiko ? vienas pasiaiškinimas. Siunčia viens kitam sms žinutes, jungia kompiuterius ir s?di vienišiai, gyvai vengiantys bendrauti. Nesueina nei gimin?s, nei paž?stami. Pusbroliai pusbroli? nebepaž?sta. Jau jei vestuv?s ar šermenys, tada gera proga susitikt giminei. O šiaip susitikimai nepopuliar?s. T?vus ar senelius taip pat vaikai retai aplanko, atseit turi darb?, mokslo ir? begalę užsi?mim?. Geriau parašyti žinutę ar paskambinti.
Seniau bendravimas buvęs nuostabus ir žmon?s nebuvo pikti, susinervinę. Neturtingi, bet visi draugiški ir patenkinti?.
Pasivaikščiojimas Sein? gatv?mis po šv. Miši? apie 1960 m. (nuotr. iš Marijonos Pakutkien?s šeimos albumo)
Kad ir neturi laiko kiekvienas, visgi retkarčiais pasišneka žmon?s ar namuose, ar pas gydytoją eil?je laukdami, ar parduotuv?j, banke.
?Vaikai tai visi, net mažiausi, jau žino kompiuterio programas, tinklalapius. Tariasi, kur ?susitiks? ir kelintą valandą susirašin?s. Ne?domu nei rogut?s, nei ledas. Jei maži vaikai eina gatve namo, tai šnekasi dar ir apie madingus lipdukus (pvz., Hana Montana), šiek tiek didesni jau apie mokytojus, dar didesni ? apie madingus drabužius, vaikinus ar merginas. Susituokusieji apie savo vaikus užsišneka, o seni, kaip mes, tai visi vien apie ligas??.
Anel? Nevulien?, buvusi ?kinink?, jau 10 met? pensinink?, iš Lumbi? kaimo pasa koja: ?Nueinu tik pas senutes kaimynes, pas Vasiliauskienę ir Kreičmanienę. Jos visada laukia ir nori, kad kas ateit?. Pasipasakoja, pašnekam, tai ir man geriau. Seniau daugiau sueidavom su kaimyn?m mano amžiaus. Dabar paprasčiausiai n?ra reikalo, tai ir nežinia, apie ką šnek?ti. Seni vis tiek kitaip laukia ir nori, kad kas ateit?.
O s?naus šeima nelabai ir namie randa laiko sykiu atsis?st, pasišnek?t, net kartu vakarieniauti, rodos, tik per K?čias visi sykiu sus?da. O ar kitur bendrauja? Gal ir taip, nes vis ne namie, važiuoja ir važiuoja. S?nus ? darbą, o po darbo su šeima išvažiuoja, bet kur ? nepasako? Kiekvienas turi sav? reikal?. O mes, seni, stengiam?s neklausin?ti ir nesikišti. Su an?kais nuo mažens pab?davom, pasaugodavom, bet kai išaugo, ir jie turi sav? reikal?, mokslo,tad neturi laiko?.
Bendravimo prigimtis ?žvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugeb?jime perduoti kitiems žmon?ms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supančią aplinką. Bendravimas ? tai sąveika tarp dviej? ar daugiau žmoni?. Bendraudami žmon?s geriau paž?sta vienas kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Tik esant tokiam atsiv?rimui, bendravimas turi prasmę.
Aradnyk? jaunimas prie Alno ežero (nuotr. iš Aradnyk? Sinkeviči? šeimos albumo)
Yra verbalinis bendravimas (žodžiu) ir neverbalinis (ne žodžiu). Vis labiau populiar?jantys socialiniai tinklai padeda susisiekti su draugais, palaikyti ryšius. Tačiau tiek patys vartotojai, tiek psichologai pastebi, kad kartu jie keičia žmoni? santykius ir bendravimo ?pročius. Tyrimo dalyvi? buvo teiraujamasi, kokią naudą jiems duoda naudojimasis socialiniais tinklais. Asmenini? ryši? palaikymą čia ?vardijo 7 iš 10 respondent?, profesini? ? 9,8 proc. apklaust?j?. Nauj? ryši? užmezgimą ?vardijo 8,2 proc., saviraišką ? 7,4 proc.
Vis d?lto daugelis respondent? pripaž?sta ir pabr?žia bendraujant tokiu b?du atsirandančias problemas. Jie pastebi besikeičiančias bendravimo tradicijas, kurios savo ruožtu skurdina žmoni? santykius. Be to, bendravimo gyvai ?g?dži? praradimą kaip pasekmę ?vardijo 18,9 proc. apklaust?j?.
Psicholog? D. Balči?nien? aiškino, kad bendraudami socialiniuose tinkluose žmon?s jaučiasi palaikantys ryš?. ?Poreikis palaikyti ryš? išlieka, tik forma keičiasi. Tod?l yra populiar?s socialiniai tinklai?.
Psicholog? atkreip? d?mes?, jog socialiniais tinklais mieliau naudojasi vaikai, jaunimas, nes jie su šia galimybe susipaž?sta anksčiau. Bendravimo gyvai ?g?džiai gali keistis, nes ?prantama mintis reikšti kitaip.
www.punskas.pl, E. Pakutkien?