Nematyta retenybė, kad Berznyko kapinėse pastatytų paminklų problema taptų lenkams ir lietuviams gyvos, bet ir gana pasvertos, tačiau visų pirma – tiesioginės diskusijos tema, be žiniasklaidos ir svarbiausių institucijų, perteikiančių informaciją. Toks, mūsų manymu, vertingas pokalbis įvyko apskrities tarybos posėdžio metu. Apie ką gi kalbėta? Šiuo klausimu pasisakė Punsko atstovas, tarėjas Antanas Baudys: – Pasipiktinimą …
Kas šiomis dienomis susimąsto apie Oskarą Milašių? Retas tik gūžtelėja pečiais, o tie, kurie domisi literatūra, renkasi savo menkystei artimus kūrinius – ankstyvą poeto kūrybą. Nedaug žinome apie Oskaro Milašiaus pranašystes ir kad jose kalbama, tarp kitko, ir apie Seinus. Antai garsiojo viduramžių pranašo Mišelio de Nostradamo (Michel de Nostredame) pranašavimai plačiai pažįstami pasauliui. Jie …
Vydūnas, tauta, moteris, filosofavimas gimtąja kalba ir nesenstanti išmintis Vydūną domino klausimas – kas yra tauta, kokie veiksniai lemia jos autentiškumą, atsparumą. Kad surastų atsakymą, mąstytojas tyrinėjo klasikinės Europos tautų filosofijas. Jam imponavo bandymas jungti filosofiją, religiją ir mokslą. Ypač jį domino Indijos šventieji raštai „Vedos“. Vydūnui patiko indų mokėjimas kovoti dėl savo teisių, nevartojant …
Toliau skaityti „Vydūnas ir harmoninga visuma – 145 gimimo metinėms paminėti (2)“
Sekmadienį Berznyko kapinėse įvyko naujų paminklų atidengimas, lenkų įvardijamo Nemuno mūšio 93 metinių minėjimas. Nuotraukose matome, kad minėjime dalyvavo Palenkės vaivadijos įgaliotinis tautinių mažumų klausimais Maciej Józef Tefelski. Seinų miesto burmistras Jan Stanisław Kap gėlių padėjo ir prie „lietuviško paminklo“. Žinoma, ne prie to, kurį Lietuva pastatė, t. y. Dalios Matulaitės pietos, o prie to, …
Toliau skaityti „Lenkijos oficialioji valdžia nepripažįsta Lietuvos karių palaidojimo vietos“
Vydūnas tai humanistinės etikos kūrėjas. Jis ragina žmogų laisvai, savarankiškai mąstyti, pačiam dvasiškai augti ir tvirtėti. Vydūno asmenybė, pasaulėžiūra, mokslas, kūryba ir gyvenimas sudaro vientisą, harmoningą visumą, kuri leidžia pačiam savyje pajusti tikrosios meilės galią. Vydūnas gyveno tokiais laikais, kai lietuvių tautai grėsė nutautėjimas ir netgi išnykimas. Kažkodėl šiandieną traukia mane Vydūno pasaulėžiūra, nors nuo …
Toliau skaityti „Vydūnas ir harmoninga visuma – 145 gimimo metinėms paminėti“
Bėgimas – populiarėjantis sportas. Galbūt todėl, kad norint bėgioti, tereikia geros avalynės. Bėgikų entuziastų gretos sparčiai auga. Vien pažvelgus į Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos kalendorių, stebina renginių gausybė – kiekvieną mėnesį organizuojama bent po keletą bėgimų įvairiose Lietuvos vietose. Tarp jų nemažai gamtinių trasų „Žaliaisiais Dzūkijos takais“, aplink ežerus ir kitais maršrutais, būna bėgimų-akcijų (pvz., …
Draugija „Sūduva“ rugsėjo 17 d. pateikė Punsko savivaldybei pastabą dėl „Poveikio aplinkai ir plėtros krypčių studijos“, siūlydama, kad vėjo jėgainės būtų statomos ne arčiau kaip 2 km nuo gyvenamųjų namų. Tokį įrašą savo parašais parėmė 724 valsčiaus gyventojai, turintys balsavimo teisę. Apie pateiktą pastabą, parašų rinkimą, visuomenės nuomonę vėjo jėgainių klausimu kalbuosi su draugijos „Sūduva“ …
Toliau skaityti „Vėjo jėgainės 2 km nuo namų – siūlo dauguma Punsko valsčiaus gyventojų“
Rugsėjo 17 d. „Sūduvos“ draugija įteikė Punsko savivaldybei pastabą dėl dokumento „Plėtros krypčių ir poveikio aplinkai studija“, siūlydama vėjo jėgaines statyti ne mažesniu nei 2 km atstumu nuo gyvenamųjų namų. Tokį sprendimą savo parašu parėmė 724 Punsko valsčiaus gyventojai. Tokio turinio pastabos ir parašų rinkimo iniciatoriai tikisi, kad valsčiaus įstaigoje palikti dokumentai bei rėmėjų parašai …
Toliau skaityti „Vėjo jėgainės pačiame Punske ar 2 km nuo gyvenamųjų namų?“
Trečiadienį, rugsėjo 19 dieną, baigiasi terminas, iki kada Punsko gyventojai gali pateikti savo pasiūlymus dėl vėjo jėgainių statymo šiame valsčiuje. Aistros dėl vėjo jėgainių malūnų statymo Lenkijos valsčiuje, kuriame vyrauja lietuviai, jau visus metus liejasi per kraštus, o galutiniam sprendimui priimti gali prireikti net referendumo. Su referendumu viltis sieja ekologinė Punsko lietuvių draugija „Sūduva“, ėmusi rinkti gyventojų …
Toliau skaityti „Vėjo jėgainių likimas Punske bus sprendžiamas referendume?“
Prasidėjo naujieji mokslo metai. Vaikai pailsėję grįžo į mokslo pasaulį tarp mokyklos sienų. Juos mokys pasiruošę vykdyti planą pagal atitinkamus standartus mokytojai. Stebiu, kokios nuotaikos einame (mokiniai , mokytojai, tėvai) „atlikti savo pareigų ir privilegijų“. Jau kelias savaites girdžiu besiskundžiant galvos skausmais, pilvavimu, palpitacijomis, nemiga. Kas gi darosi? Juk turėtume jaustis kaip išrinktieji. Niekas nedraudžia …
Toliau skaityti „Tarp daraktorių mokyklos ir mokymosi gyvenimo mokykloje“
Visokių būna priežasčių masinės meilės proveržiams. Vieną keisčiausių stebėjome paskutinį šių metų vasaros mėnesį. Viskas prasidėjo rugpjūčio 9-ąją, kuomet Poznanės „Lecho“ futbolo komandos sirgalių asociacija „Wiara Lecha“ iškėlė didžiulį plačiai nuskambėjusį plakatą su užrašu „Litewski chamie, klęknij przed polskim panem“ („Lietuvių chame, nusilenk prieš lenkų poną“). Kai kurie lenkai po tokio akibrokšto puolė atsiprašinėti, pasirašydami …
Toliau skaityti „Apie amžiną lietuvių ir lenkų tautų meilę…“
„Kresai“ tai vis dar mūsų nuostabių mitų rezervuaras. Taip pat mito apie lenkų ponus ir lietuvių ar rusų chamus. Transparantas su užrašu „Lietuvių chame, klaupkis prieš lenkų poną“ „Lech Poznań“ stadione neatsirado šiaip sau, iš niekur. Rugpjūčio 1 d. „Lecho“ sirgaliai nuvyko į susitikimą su Vilniaus „Žalgiriu“, poznaniečių vadinamu Griunvaldu. Keliaudami į stadioną, jie atėjo …
Artėjant didžiosioms Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – Žolinės iškilmėms, verta prisiminti šios šventės prasmę ir jos ištakas. Tai labai sena šventė, menanti pirmuosius krikščionybės laikus. Rytų tradicijoje ji vadinama Marijos užmigimo švente, Vakarų tradicijoje daugiau akcentuojamas ėmimas į dangų, tačiau tai nesudaro didelių skirtumų. Nuostabu tai, kad tiek ortodoksai, tiek lotynų apeigų bažnyčios …
Pirmąją dalį skaitykite čia. IV skyriuje „Lietuvos valstybės kūrimas“ šliaužiama paviršiumi, tarytum nenorint išsiskirti iš autorių kolektyvo neatskleidžiami giluminiai procesai, daug kur prasilenkiama su tiesa, įvykiai vertinami iš kitų valstybių pozicijų. Štai teigiama, kad kaizerinis „karinis kolonijinis režimas plėšė valstiečius – nusavindavo maistą, apkrovė dideliais mokesčiais ir prievolėmis, pramonės įmones išvežė į Vokietiją“ (p. 132). …
Toliau skaityti „Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)“