Kategorija: Iš praeities

Aštuoni kilometrai į pietryčius nuo Merkinės, Dainavos girioje, prie dešiniojo Merkio kranto prigludęs driekiasi mažytis Kasčiūnų kaimas. Šio kaimelio dzūkiškoje sodyboje gyvena garsus pokario laisvės kovų liudininkas, paskutinis gyvas Varėnos krašto partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Jakavonio sodyboje 1945 metais buvo įrengta pirmoji Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, kurioje slapstėsi Pietų Lietuvos partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Vitkus-Kazimieraitis …

Toliau skaityti „Paskutinis Varėnos krašto partizanas (1/4)“

Į LLD būstinę atėjo tokio turinio laiškelis: „Esu Jonas Česnakevičius, gyvenu Kazlų Rūdoje, nuo 2007 metų vedu giminių medį, esu surašęs virš pusantro tūkstančio giminaičių. Naudoju programą myheritage.com. Nuo seniai žinojau, kad Polkotuose gyveno mano prosenelės Juzefos Planutienės, gimusios Maciunskaitės, sesuo. Prieš porą metų buvau nuvažiavęs, bet nieko nesužinojau. O neseniai pasiekė žinia, kad jos …

Toliau skaityti „Dėl Turavičių giminės“

Ieškodami prisiminimų apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimą, 2018 m. spalio pabaigoje  aplankėme arkivyskupo giminaitį Teofilių Pilką. Jį kalbina Punsko parapijos vikaras, T. Matulionio kanonizacijos proceso bylos postulatorius kun. Marius Talutis. sb, punskas.pl

Ieškodami prisiminimų apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimą, 2018 m. spalio pabaigoje  aplankėme arkivyskupo giminaitį Teofilių Pilką. Jį kalbina Punsko parapijos vikaras, T. Matulionio kanonizacijos proceso bylos postulatorius kun. Marius Talutis. sb, punskas.pl

Ieškodami prisiminimų apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimą, 2018 m. spalio pabaigoje  aplankėme arkivyskupo giminaitį Teofilių Pilką. Jį kalbina Punsko parapijos vikaras, T. Matulionio kanonizacijos proceso bylos postulatorius kun. Marius Talutis. sb, punskas.pl

Ieškodami prisiminimų apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimą, 2018 m. spalio pabaigoje  aplankėme arkivyskupo giminaitį Teofilių Pilką. Jį kalbina Punsko parapijos vikaras, T. Matulionio kanonizacijos proceso bylos postulatorius kun. Marius Talutis. sb, punskas.pl

Ieškodami prisiminimų apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimą, 2018 m. spalio pabaigoje aplankėme arkivyskupo giminaitį Teofilių Pilką. Jį kalbina Punsko parapijos vikaras, T. Matulionio kanonizacijos proceso bylos postulatorius kun. Marius Talutis. sb, punskas.pl

Aš­tuo­ne­ri me­tai prabėgo Punske be didesnių sukrėtimų. 1927 m. spa­lį Punsko policija iš Su­val­kų gavo įsa­ky­mą areštuoti 22 vy­rus ir pri­sta­ty­ti juos į Su­val­kus (iš viso areštuojama per 100 šio krašto lietuvių). Po dviejų sa­vai­čių Tra­kiš­kių, Vai­ta­kie­mio, Ši­lai­nės ir Šly­na­kie­mio kai­mų vy­rai gau­na šau­ki­mą į Puns­ko po­li­ci­ją. Tarp šaukiamųjų yra Kos­tas Ci­buls­kas, Jo­nas Stas­ke­vi­čius ir …

Toliau skaityti „Punsko valsčiaus 100-mečiui (4/4). Teismas“

Lenkai, norėdami užvaldyti lietuvių gyvenamus kraštus, ėmėsi represijų prieš veiklesnius lietuvius, grasino bausmėmis. Lietuvių inteligentai, prigrasinti lenkų partizanų sušaudymu, 1919 m. rugpjūčio pradžioje pasitraukė į Lietuvą. Šiek tiek vėliau demarkacijos liniją perėjo ir Punsko valsčiaus administracija. Ji įsikūrė valdiškame Radiškės geležinkelio stoties pastate. Po 3 metų viršaičio rūpesčiu valsčiaus įstaigai buvo pastatytas namas Sangrūdoje. (Petras …

Toliau skaityti „Punsko valsčiaus 100-mečiui (3/4). Paskutinės grumtynės“

1918 m. lapkričio 15 d. mitinge įkuriamas lietuviškas Punsko valsčius. Punską aplanko „aspanka“ (gripo epidemija). Daug žmonių suserga, bet miršta daugiausia jauni. Kitų metų pradžioje liga pasikartoja su visomis savo baisiomis pasekmėmis. Punsko bažnyčioje kasdien pašarvota 18 lavonų. Nėra kam šv. Mišių atnašauti, nes kunigai išsivaikščioję po kaimus su šv. Sakramentu. Dekanas kun. Motiejus Simonaitis, …

Toliau skaityti „Punsko valsčiaus 100-mečiui (2/4). Sunki pradžia“

Tęsiame pasakojimą apie pirmąjį Punsko valsčiaus viršaitį Petrą Pacenką. 1918 m. lapkričio 15 d. visuotiniame gyventojų susirinkime demokratiniu būdu buvo įsteigtas Punsko valsčius. Ši diena Petro Pacenkos gyvenime turėjo išskirtinę reikšmę. Mitingo metu 49 parapijos kaimų atstovai vienbalsiai nusprendė įsteigti Punsko valsčių, išrinkti viršaitį, valdybą bei 12 asmenų tarybą. Joje buvo įvairių pažiūrų žmonių, daugiausia …

Toliau skaityti „Pirmajam Punsko valsčiaus viršaičiui atminti (2 dalis)“

Šiandien sukanka 100 metų, kai 1918 m. lapkričio 15 d. visuotiniame gyventojų susirinkime demokratiniu būdu buvo įsteigtas Punsko valsčius. 100-ųjų metinių proga noriu priminti pirmąjį Punsko valsčiaus viršaitį Petrą Pacenką.  Petras Pacenka gimė 1885 m. Punsko kaimo ūkininkų Rožės ir Jono Pacenkų šeimoje. Kadangi jų ūkis buvo nedidelis – vos 12 ha, Petras nuo jaunystės …

Toliau skaityti „Pirmajam Punsko valsčiaus viršaičiui atminti (1 dalis)“

Žvarbus ir šaltas 1918-ųjų lapkričio 15-osios rytas. Punsko bažnyčios aikštėje lūkuriuoja didžiulė minia. Daug pažįstamų veidų iš Punsko, Vaičiuliškių, Ramonų, Kreivėnų, Trakiškių, Ožkinių, Vaitakiemio, Valinčių, Pristavonių, Šlynakiemio. Stoviniuoja jauni ir pagyvenę, daugiausia vyrai. Spiečiasi prie kunigo Simono Norkaus statyto balto mūrinio namo. Minioje išsiskiria skardus Kosto Cibulsko balsas: –       Šandie rytų beldžasi kažkas in mūsų …

Toliau skaityti „Punsko valsčiaus 100-mečiui (1/4). Mitingas“

Jonas Česnakevičius iš Kazlų Rūdos atsiuntė įdomios informacijos. 1577 m. Kristupas Radvila Našlaitėlis rašęs broliui Jurgiui Radvilai: „Jūsų malonybe, esi lietuvis, ne lenkas. Laikykis, Jūsų malonybe, savo tautos, to neslėpdamas. Lenkai supranta, kad negali jos paglemžti, todėl stengiasi visokiais būdais jai kenkti.“ Kai Jurgis Radvila 1582 m. įsteigė Vilniuje pirmąją dvasinę kunigų seminariją su 12 klierikų …

Toliau skaityti „Įdomios praeities nuotrupos“