Sulaukėme didžio lietuvių poeto Justino MARCINKEVIČIAUS knygos „Dienoraščiai ir datos“, kurioje spausdinami jo dienoraščiai, pamąstymai, sentencijos, mintys apie nacionalinės literatūros viršukalnes, meno ir istorijos santykį.
„Nedvejodamas sakau, kad tai knyga – privaloma perskaityti kiekvienam Lietuvos piliečiui, pradedant tais, kurie iš tiesų turi jėgų, išminties ir noro kurti Lietuvą, kurie mano galį ir siekia jai vadovauti.
Nedvejodamas sakau, kad tai knyga, kurią perskaitęs kiekvienas paliks geresnis, kiekvienas prisimins esąs Dievo kūrinys, atėjęs į šį pasaulį ne pastumdėliu ir ne išlaikytiniu būti, o nuolat kurti save ir savąją šalį. Žinoma, apmaudu, kad nesiklausėme savojo Poeto, savojo doro išminčiaus, kol turėjome galimybę bendrauti su juo gyvu.
Žinoma, apmaudu, kad į amžinybę jį palydėjome apšmeižtą, įskaudintą, nutildytą… Tačiau liko jo darbai – liko galimybė jais pasinaudoti kuriant doresnę, dvasingesnę, laimingesnę Lietuvą.“
„Vyksta amžina kova tarp žmogaus ir daiktų. Paliaubų čia nėra. Net ir nugalėti, daiktai ne tiek tarnauja, kiek valdo žmogų. Jie tartum ištepti be galo lipniais klijais, ir mes negalim atplėšti nuo jų savo rankų. Kartais – ir širdies… Mano ginklai nukreipti prieš pagrindinį priešą – prieš gyvuliškumą, vartotojiškumą ir, deja, galingą principą: „gyvenimas – malonumas“.
Aš tvirtinu, kad tikras, vertas žmogaus malonumas yra suprasta ir sąmoningai atlikta pareiga. Kaip suprasta būtinybė yra laisvė“ – tai šviesaus atminimo didžio lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai iš ką tik išėjusios jo knygos „Dienoraščiai ir datos“.
Parengta pagal ELTĄ