Patikėk, šios dienos trupinėlis mažas
Širdyje pasiliks už turtus daug brangesnis.
Minčių vingiai giliai būties dirvą išraižo,
Mėginant sklaidyt nesuprantamus burtus.
(B. Kanevičienė „Nematomi žingsniai“)
Kovo 15-ąją Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje vyko Birutės Kanevičienės autorinis poezijos ir romantinių dainų vakaras „Dienų vėrinys“.
Nors oras tą vakarą nelepino, buvo šaltoka ir lijo, gražiai įrengtoje Baltojoje salėje vyravo pakili nuotaika, o švelni žvakių šviesa ir margaspalvių gėlių puokštės kėlė teigiamas emocijas. Išklausėme visą pluoštą eilių ir romantinių dainų. Meno programa buvo labai apgalvota. Prieš kiekvieną dainą Autorė skaitė savo sukurtas eiles. Tai buvo lyg įžanga, kitos dainos pristatymas. Birutė Kanevičienė labai jautrios širdies moteris ir jos eilės dažnai skirtos jausmams, pvz.: „Priklausome ne sau“, „Pažinimas“, „Jausmai“, „Negaliu tylėti“, „Duotas laikas“ ir kt. Tokio pobūdžio ir josios dainos. Visos labai lyriškos, romantiškos, turinčios gilią prasmę, pvz., „Trapumas“, „Laiškai tyloje“, „Žvilgsniai“, „Prasmė“, „Dienų vėrinys“, „Šokio sūkury…“
Vakaras prabėgo labai greitai. Malonu buvo gyvai susipažinti su Autorės kūryba. Nors jau buvau skaičiusi „Atvertas langines“ ir klausiusi dainų albumo „Laiškų tyloje“, tačiau to nepalyginsi su tiesioginiu bendravimu su Autore. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę asmeniškai susipažinti su gerb. Birute ir dalyvauti tokiame puikiame renginyje.
Autorė labai džiaugėsi, kad jos kūryba šiltai priimta, padėkojo visiems už plojimus ir gėles. Ypatingą padėką skyrė dainavimo mokytojai Aušrai Liutkutei, kuri ir paskatino dainuoti savos kūrybos dainas. Dėkojo ir kitiems talkininkams: dr. Kostui Aleksynui (kalbos redaktoriui), Zigmundui Klimaševskiui ir Dariui Bachovui (dainų aranžuotojams), Jaroslavui Šlepnevui (choreografijos mokytojui), Julianai Nevedomskajai (vizažistei) ir Svajūnui Ilčiukui (garso operatoriui). Neužmiršo taip pat vyro, šeimos, nuoširdžių draugų ir bičiulių, kuriems tarė nuoširdžiai ačiū už visokeriopą pagalbą ir palaikymą. Atsisveikino žodžiais: „Džiaukimės gyvenimu! Iki kitų susitikimų!“
Tai jau ne pirmas B. Kanevičienės pasirodymas scenoje. Vienas iš pirmųjų tokių vakarų įvyko 2016 m. rugsėjo 9-ąją. Tai buvo poezijos, miniatiūrų knygos „Atvertos langinės“ ir sukurtų bei įdainuotų dainų albumo „Laiškai tyloje“ sutiktuvės. Minėtoje knygoje paskelbta 2013–2015 m. kūryba. Tai pirmoji B. Kanevičienės autorinė knyga, kadangi Autorė pradėjo kurti, sakyčiau, brandaus amžiaus. Eilės ilgus metus slypėjo širdies gilumoje, kaupėsi nuo seniai. Atėjo laikas, kai Autorė ėmė drąsiai eiti savo a. a. tėvelio – tremtinio ir poeto Jono Stašaičio – pėdomis ir plačiai „atvėrė širdies langines“… 2013-aisiais buvo „pradžių pradžia, kai plunksna lape nuvinguriavo pirmąją vagą, o mintys sėjo žodžių grūdus“, – prisipažįsta. Dabar Autorė užauginusi ne tik „gležnus daigus“, bet ir „gražius augalus“… Knygos įžangoje ji labai poetiškai apibrėžia savo kūrybą: „Žvilgsnis į būties gelmes – kelionė nuo minties blykstelėjimo iki suvokimo, potyrių ir jausmų dėlionė, piligrimo kelias į save, panirimas į tylą.“ Poetė visiškai atsidavė kūrybai, jai netrūksta įkvėpimo. „Įžvalgos nuskubėjusių dienų vingiuose, jausmų spalvos, kelyje sutiktųjų mintys, asmeninė gyvenimo patirtis“ ne tik suteikė temų kūriniams, bet ir „tyloje paliestos stygos suskambėjo muzika“ – taip gimė daug gražių, romantinių dainų…
Taigi, kaip ragino Autorė, džiaukimės gyvenimu, nes turime jį tik vieną…
Onutė Virbylienė, punskas.pl
Onutės Virbylienės nuotr.