(Tęsinys)
Jotvingių kryžiaus riterių ordinas (JKRO) buvo įkurtas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1487 metais. Taigi šiemet JKRO švęs 530-metį.
Nuotraukose naujų Jotvingių kryžiaus riterių ordino (JKRO) narių iškilminga inauguracija šių metų rugpjūčio 19 d. Kražiuose. Foto JKRO
Ordino dokumentų pėdsakais
Tarpukario Lietuvoje Jotvingių kryžiaus riterių ordino dokumentus rinko ir saugojo kancleris, Jeruzalės prelatas Antanas Skinderis. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, Jotvingių kryžiaus riterių ordino veikla buvo uždrausta, o archyviniai dokumentai dingo. Jų likimas ilgai nebuvo žinomas. Tik 2003 m. dokumentai rasti buvusiuose Petro Kliorės namuose įrengtoje slėptuvėje. Tarp dokumentų yra A. Skinderio laiškas advokatui A. Nakui. Laiške rašoma, kad XIX a. gale Ordino didžiuoju magistru buvo Domininkas Paražinskas, gyvenęs Gudelių dvare, Stulgių parapijoje, kad tuometis didysis magistras yra Jurgis Komiatovičius Paražinskas, grafas de Boivi (Boiwy), gyvenantis Varšuvoje.
Iš rastų dokumentų galima prieiti prie išvados, kad Ordinui priklausė šių giminių atstovai: Bilevičiai, herbas Mogila, Daujotai, Jermolavičiai, herbas Koscieša, Lukoševičiai, herbas Luk, Mickevičiai, herbas Lis, Montvilos, herbas Leliva, Paražinskiai, Polenskiai, Rimgailos, herbas Poraj, Skinderiai, Stankevičiai, herbas Mogila, Valavičiai, herbas Bogorija, Vasiliauskai, herbas Ostoja, Vilčiauskai, Zaleskiai, herbas Lubič, Zdaniavičiai, herbas Hipocentauras, Zinkevičiai, Zubrickiai, herbas Panian. Tarpukario laikotarpiu Ordinui, manoma, priklausė ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus steigėjas generolas Vladas Nagevičius.
Tarp surastų dokumentų buvo Ordino statutas lotynų kalba, žurnalai su straipsniais apie Ordiną, Ordino žvaigždės, Martino Zubrickio nuotrauka, notaro patvirtinta imperatoriaus Maksimiliano I privilegijos kopija.
Nuotraukose naujų Jotvingių kryžiaus riterių ordino (JKRO) narių iškilminga inauguracija šių metų rugpjūčio 19 d. Kražiuose. Foto JKRO
PRIVILEGIJA ORDINUI
Vardu Viešpaties, amen. Amžinam dalyko atminimui. Karaliai ir valdovai paprastai pratę [savo] raštais patvirtinti [nuopelnus] tų, kurių atminimą nori išsaugoti amžiną ir nuolatinį. Todėl mes, Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lietuvos kunigaikštis, taip pat Krokuvos, Sandomežo, Lenčycos (?), Kujavijos, Kulmo, Elbingo, Pomeranijos, Rusijos, Prūsijos, Mazovijos ir t. t. viešpats ir paveldėtojas, šiuo laišku pranešame visiems ir kiekvienam atskirai, kuriuos tai domina dabar ir ateityje, jog mums buvo pateiktas privilegijos originalas, surašytas ant pergamento, su Šviesiausiojo Romos Imperatoriaus Maksimiliano I titulatūra ir antspaudu, sveiku, nepažeistu ir nekeliančiu jokių įtarimų [dėl jo tikrumo]. Mūsų paprašė Mykolas Komiatovičius, Jurgio sūnus, Medininkų [Varnių] valdytojas, dvarų: Parajus, Taupiniai (?), Jatvežiai (?) ir t. t., Palenkėje laikytojas, taip pat Jotginų, Jotvingių ir Gudų žemių Medininkų, kitaip tariant, Varnių [apskrityje] ir Kražių [žemių] Žemaitijoje ponas ir paveldėtojas, kad mes teiktumės šią privilegiją mūsų karališkojo autoriteto pagrindu pripažinti ir patvirtinti. Šios privilegijos turinys yra toks ir tokie yra žodžiai:
Maksimilianas, dieviškos malonės dėka išrinktas Romos Imperatorius, visada Palaimintas, Vokietijos, Vengrijos, Kroatijos ir t. t. karalius, Austrijos arkikunigaikštis, Burgundijos, Lotaringijos, Brabantijos, Štirijos, Korintijos ir t. t., ir t. t. kunigaikštis, kilniam ir nuoširdžiai mūsų mylimam Jurgiui, Aleksandro sūnui, Algirdo anūkui ir Narimanto, Skomanto sūnaus, proanūkiui, kunigaikščių Komiatovičių, Palenkės ir jotvingių kunigaikščių palikuoniui ir paveldėtojui, [siunčiame] savo imperatorišką malonę ir [linkėjimą] viso ko geriausio.
Kaip ir dera imperatoriškajai didenybei, mes tai, kas seka iš jų teisių, prievolių ir teisingumo, vadovaudamiesi laisvu ir sveiku protu, taip pat kunigaikščių, grafų ir baronų pritarimu, remdamiesi mūsų išmanymu ir imperatoriškąja galia, apsvarstę teisėtas ir niekad nepanaikintas tavo, tavo protėvių ir visų kitų giminaičių paveldėjimo teises, kuriomis, kaip įrodei patikimais dokumentais, Mindaugo, kitados Lietuvos karaliaus, tavo pirmtakui Komiačiui 1260 metais duotais, nuo seniausių laikų, [tokios kokios buvo] visos šitos teisės yra atnaujintos, atkurtos ir iš naujo atgautos per šventojo krikšto krikščioniškojo tikėjimo šviesoje malonę ir poveikį. [Taigi] šio rašto galia ir Romos Imperatoriaus autoritetu tave, tavo abiejų lyčių palikuonis ir paveldėtojus, teisėtai gimusius ir gimsiančius maloniai skelbiame, pripažįstame ir patvirtiname priklausančius senajam jūsų kunigaikščių luomui su visomis teisėmis, prerogatyvomis, paveldėjimais, privilegijomis, laisvėmis, papročiais, pareigybėmis, neliečiamybėmis, malonėmis ir prielankumais. [Tai galioja] visose žemėse, bet ypač Lietuvoje, kur dabar jotvingių kunigaikščių vasalai ar pavaldiniai yra ar bus [ateityje].
Be to, norime, kad savo protėvių ir pirmtakų, jotvingių kunigaikščių – minėto Skomanto, Kriveikos (?) sūnaus, Parajo anūko Kunaičio, proanūkio Komiato Komiatovičiaus, kuris minimas Karaliaus Mindaugo rašte – galią išsaugotum, ja naudotumeis ir įtvirtintum savo žemėse ir dvaruose pagal daugelį amžių galiojusį protėvių paprotį ir įprotį, tačiau laikantis tokios išlygos, kad paklusnumo priesaiką, kurią tavo pirmtakai davė minėtam Karaliui Mindaugui, o tu pats prisiekei šviesiausiajam kunigaikščiui ponui Jonui Albertui, Lenkijos karaliui ir Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui, mūsų brangiausiajam broliui ir giminaičiui, [kad šitos priesaikos] niekada nelaužytum, taip pat kad jos nesulaužytų prisiekdami būsimiems jo [Jono Alberto] teisėtiems įpėdiniams tavo palikuonys.
Taip pat mūsų imperatoriškojo autoriteto galia sutinkame, leidžiame ir nusprendžiame, kad tavosios giminės atstovus pagerbsime ir apdovanosime aukštesnėmis pareigybėmis ir didesne malone, taip pat suteikiame galimybę, galiojančią dabar ir ateityje tavo žemėse ir dvaruose ir kur tik yra ar bus jotvingių, kad dalyvaujant jūsų giminaičiams, šeimynykščiams ir pavaldiniams gali būti nominuoti šeši riteriai, Lietuvoje paprastai vadinami bajorais, iš tų, kurie dėl ypatingos drąsos, narsos, šaunumo ir uolumo atrodo esantys tinkamesni ir vertesni nominuoti iš bet kurios jotvingių šeimos.
Ta nominacija turi įvykti tokiu būdu: į bet kurią bažnyčią sukvietus kiek galima daugiau giminaičių, dalyvaujant dvylikai tiek senųjų, tiek dabartinių jotvingių didikų, pagal seną jūsų paprotį tas, kuris yra numatytas nominuoti riteriu, ateina prie altoriaus ir kunigas jį tris kartus paliečia anksčiau pašventintu kardu, o tu ar tavo įpėdinis apjuosia jį juosta. Tada sakomi šie žodžiai:
„Aš N…,
[remdamasis] švenčiausiu imperatoriškuoju autoritetu ir ypatingai malonia nenugalimojo imperatoriaus Maksimiliano man suteikta privilegija, vykdydamas ir tęsdamas mano pirmtakų teises ir prerogatyvas, tave N… brolį, giminaitį, paliesdamas šiuo pašventintu kardu, nominuoju ir skelbiu tikru ir teisėtu riteriu.“
Tada paduosi jam į rankas nuogą kardą ir uždėsi ant kaklo riterių grandinę su dvigubu kryžiumi, vadinamu lietuvišku, sakydamas šiuos žodžius:
„Remdamasis tuo pačiu imperatoriškuoju autoritetu ir sena tradicija, kaip jotvingių kunigaikščių palikuonis ir įpėdinis, suteikiu tau teisę turėti, naudotis ir džiaugtis visomis bendrai ir atskiromis pareigybėmis, vertybėmis, ženklais, privilegijomis, laisvėmis ir prerogatyvomis, kurios priklauso riterių, o paprastai tariant, bajorų luomui.“
Tačiau prieš tai reikia priimti nominuojamo į riterius privalomą priesaiką, kuri skamba taip:
„Aš N…, pažadu ir įsipareigoju skatinamas šios priesaikos, kad nuo šiol su visa ginkluote būsiu ištikimas jo didenybei šviesiausiajam kunigaikščiui Jonui Albertui Didžiajam Lietuvos Kunigaikščiui ir jo teisėtiems paveldėtojams, [stengsiuosi] puoselėti gėrį ir garbę, priešintis blogiui, nesusidėti su sąmokslininkais prieš Jo Didenybę bei jo įpėdinius ir Didžiąją Kunigaikštystę ir įsipareigoju be jokios klastos ir apgaulės tavo žemėse ir dvaruose nepažeidžiamai išlaikyti, saugoti ir papildyti visas teises, sprendimus, prerogatyvas, įpročius, laisves, taip pat visus nutarimus nuo senų laikų iki šiol išsaugotus ir tau, kaip jotvingių kunigaikščių [teisių] paveldėtojui ir įpėdiniui, pripažintas ir tęstinas. Tegu padeda man Dievas ir šventoji Evangelija. Tegu niekam, jokio luomo, jokio laipsnio, jokios padėties, jokio teisinio statuso žmogui nebūna leista sulaužyti ar pažeisti šios mūsų privilegijos, leidimo, sutikimo, galimybės [suteikimo], dekreto, valios, dosnumo ir malonės esminių nuostatų. Ir kas lengvabūdiškai nuspręs tai pažeisti, užsitrauks mūsų ir Šventosios Imperijos sunkų pasmerkimą ir 50-ies gryno aukso markių bausmę ir tegu žino, kad kiek tik kartų nusižengs, neatlyginamai turės mokėti mūsų imperatoriškajam iždui pusę [nurodytos sumos] ir patirs kitokių nemalonių.“
Šis raštas yra parašytas mūsų ranka ir patvirtintas prikabinus mūsų antspaudą. Duota mūsų garbingame mieste 1495 metų birželio mėnesio 24 dieną – mūsų, Romos Imperijos imperatoriaus valdymo 10-ųjų metinių, o Vengrijos [imperatoriaus] 5-ųjų metinių proga. Maksimilianas.
Mes, karalius Žygimantas, palankiai pritardami minėto Mykolo Komiatidžio, paprastai tariant, Komiatovičiaus iš Požezinos (?), Medininkų arba Varnių valdytojo, kitaip dar vadinamo Kunaičiu, jotvingių kunigaikščio, prašymui, taip pat peržiūrėję čia pridėtos privilegijos punktus, teiginius ir paragrafus, aprobavome, patvirtinome ir ratifikavome, taip pat šiuo mūsų raštu aprobuojame, patvirtiname ir ratifikuojame, remdamiesi šio mūsų rašto turiniu, išsaugoti jo privalomo ir amžino veikimo galią. Šio rašto patvirtinimui yra prikabintas mūsų antspaudas. Duota Vilniuje, antradienį, po Viešpaties Atsimainymo šventės, 1541 Viešpaties Metais, o mūsų karaliavimo 35-aisiais metais.
Sigismundus Rex.
[Iš lotynų kalbos vertė prof. Eugenija Ulčinaitė]
Aš, žemiau pasirašęs, paliūdiju, kad šita kopija atatinka originalui, pristatytam man, Ivanui Jakovlevičiui Blinovui, vykdančiam pareigas Maskvos notaro Eduardo Juljanovičiaus Šidlovskio, jo Tverės dalyje, kontoroje, 3 poskiryje. Teatraliniam Pravažiavime, kilmingo bajoro Antono Antonovičiaus Jarmolavičiaus, gyv. Petrovskij bulvaro name Nr. 19. Sulyginant kopiją su originalu, nepastebėta trynimų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitokių ypatingų požymių nebuvo. Originale pridėtas ant pergamento juostų karališkas raudono lako antspaudas, kitoje pusėje uždėti antspaudai:
1. Maskvos Užsienio reikalų ministerijos Vyriausiojo Archyvo
2. Valstybinės Senų Dokumentų Saugyklos
3. Jo Imperatoriškos Didenybės Valdančiojo Senato
Be to antroje pusėje du kirilica rašyti parašai, abu neišskaitomi. Trečias parašas: „Iš šio originalo darė vertimą, esantis prie Valstybinio Turtų departamento vertėjas, koleginis sekretorius Florjan Mackievič“, Maskva 1914 m. liepos 18 d., Reg. Nr. 7992. Originalas neapmokėtas herbine rinkliava.
Vykdantis notaro pareigas Iv. Blinovas
Originalą atatinka Kun. A. Skinderis
LK Ord. Kap. D. Kancleris
1938.1.25
Paežerė
Paežerės klebonas
[antspaudas]
(Pabaiga)
sb, punskas.pl