Neseniai posėdžiavusios Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos vadovė Irena Gasperavičiūtė sako, kad didesnę lietuvių emigraciją lemia ne tik ekonominės priežastys, bet ir daugybė kitų aplinkybių.
– Ką šįsyk nusprendėt komisijoje?
– Priėmėme kelias rezoliucijas. Viena jų siūlome jau kitąmet per Seimo rinkimus sudaryti sąlygas bent užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams balsuoti internetu. Taip, mūsų nuomone, būtų paskatintas pasaulio lietuvių politinis aktyvumas, nes dabar kai kurių didelių valstybių regionai yra labai toli nuo Lietuvos ambasadų ar konsulinių įstaigų, todėl tuose regionuose gyvenantiems Lietuvos piliečiams, nusiteikusiems dalyvauti rinkimuose, tenka labai toli keliauti, kad galėtų balsuoti. Kadangi visi užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoja tik vienoje apygardoje – Naujamiesčio, – manome, kad būtų galima bent jau jiems suteikti galimybę balsuoti internetu. Tai būtų paprasčiau ir pigiau įgyvendinti, nei įvesti visuotinį elektroninį balsavimą. Taip jau kitąmet galėtų būti išbandytas toks balsavimo būdas.
Kitoje rezoliucijoje vėl paraginome spręsti dvigubos pilietybės problemą. Manome, kad netikslinga skelbti referendumą dėl atitinkamo Konstitucijos straipsnio pakeitimo. Jam pasirengti reikia nemenkų pastangų ir gana ilgo laiko. Todėl siūlome, kad Seime būtų ieškoma teisinių būdų kitaip išspręsti šią problemą, neskelbiant referendumo.
Dar viename dokumente pareiškėme savo nuomonę, kad užsienio lietuvių švietimo reikalus galėtų perimti viena Lietuvos valdžios institucija. Dabar tai kuruoja dvi ministerijos – Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo. Tai sukelia nemažai visokių problemų. Manome, kad Švietimo ir mokslo ministerija galėtų būti atsakinga už visus su užsienyje gyvenančių lietuvių švietimu susijusius klausimus.
Be to, esame pareiškę savo nuomonę dėl to, kad krašto apsaugos sistema turėtų būti finansuojama pakankamai. Tik tokiu atveju Lietuva galėtų kokybiškai vykdyti visus savo įsipareigojimus partneriams NATO.
– Dvigubos pilietybės įteisinimas jau daugelį metų yra jūsų darbotvarkėje. Manote, kad jis gali pajudėti iš mirties taško?
– Visada yra tokios vilties. Pasisakėme prieš referendumą, siūlome kitaip teisiškai spręsti dvigubos pilietybės klausimą. Pamatysime, kaip seksis tai įgyvendinti, ko galų gale imsis politikai. Kitų metų pavasarį eilinėje komisijos sesijoje pasvarstysime, koks yra progresas šioje srityje.
– Pavasarį žadate apsvarstyti ir emigracijos priežastis. Nejaugi dar neaišku, kodėl žmonės išvažiuoja iš Lietuvos?
– Taip, žvelgiant paviršutiniškai, galima sakyti, kad emigraciją lemia tik ekonominės priežastys – žmonės ieško, kur gali gauti darbo, kur gali daugiau uždirbti, užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Bet nemanau, kad tik ekonominės priežastys lemia didesnę emigraciją iš Lietuvos. Yra ir kai kurių kitų veiksnių – sakykim, korupcijos lygis, nusivylimas valdžia, asmeninės priežastys, pagaliau pasaulio globalizacija, kuri irgi turi įtakos emigracijos srautui.
Visa tai reikia pasvarstyti, įvertinti, pažiūrėti, ką galima padaryti, kur dera ir įmanoma išspręsti problemas, kad jų liktų mažiau ir atitinkamai mažėtų emigracija.
Visi sako, kad žino, kodėl žmonės išvažiuoja. Bet ar yra valstybės institucija, kuri konstatuoja, apibendrina tas problemas, žiūri, kaip jas spręsti, ką daryti, kokių priemonių imtis? Neatrodo, kad tokia būtų. O reikėtų..
– Nuolat akcentuojate patriotiškumą, vertybinius dalykus. Ar nuoširdžiai tikite tuo, kad šiais labai pragmatiškais laikais patriotiškas nusiteikimas dar stabdo žmones nuo emigravimo?
– Visais laikais vertybinės nuostatos tikrai nėra paskutinėje vietoje. Nors pragmatiškumo ir to globalinio suvokimo dabar, aišku, yra kur kas daugiau nei anksčiau, esu tikra, kad neretas žmogus pasveria ir su patriotiškumu ar savo puoselėjamomis vertybėmis susijusius dalykus, kai jam atsiveria galimybės kur nors išvykti.
– Ar pastebite, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės yra neretai pesimistiški, skeptiški visais klausimais, tokie irzlūs niurzgliai? Gal tai irgi lemia nemažą emigraciją?
– Galima pastebėti tam tikrų atšiaurių lietuviško charakterio savybių matyti tik neigiamus dalykus, reikšti nepasitenkinimą, bumbėti. Nors, tiesą sakant, tokių žmonių pasitaiko ir kitose tautose.
Lietuva tikrai nėra pati blogiausia pasaulio šalis. Jos ekonomika tikrai nėra pati silpniausia. Jos valdžia tikrai nėra pati korumpuočiausia, o gyvenimo lygis tikrai nėra žemiausias.
Nežinau, kodėl nereto lietuvio sąmonėje yra susidaręs atvirkštinis vaizdas. Gal tai įdiegta į mūsų sąmonę, gal tokie charakterio bruožai susiformavo per amžius?
Labai linkėčiau, kad optimizmo ir gaivaus, pozityvaus mąstymo būtų daugiau.
– Stebėdama Lietuvą iš šono, jūs linkusi manyti, kad gyvenimas čia neblogėja?
– Žingsnis po žingsnio gyvenimas tikrai juda į priekį. Konstatuočiau kartais lėtesnį, kartais kiek greitesnį progresą, bet ne regresą. Tiesiog prisiminkime, kaip atrodė Lietuva prieš 15–20 metų. Niekad nesutiksiu, kad dabar blogiau nei buvo tuomet.
Kita vertus, mūsų poreikiai irgi auga. Gyvenimo lygio reikalavimai dabar daug aukštesni, nei buvo prieš kelerius ar keliolika metų. Tai, kad galbūt tas žingsnis po žingsnio progresas kartais nepasiveja mūsų poreikių, irgi prisideda prie pesimistinių nuotaikų.
– Užsienyje gyvenantys lietuviai neretai sako, kad ilgisi Lietuvos, mato jos progresą. Tai kodėl jie nebegrįžta į gimtąją šalį?
– Kiekvienas emigracijos atvejis labai individualus. Juk išvykimą kartais lemia ir asmeninės priežastys, pavyzdžiui, meilės reikalai, santuoka, užsienyje gyvenančių artimų žmonių kvietimas ir sudarytos sąlygos atvykti.
Kartais gaunamas kvietimas dirbti, kartais – studijuojama užsienyje, paskui vietoje randama darbo.
Kuo stipriau suleidi šaknis užsienyje, kuo ilgiau ten dirbi ir gyveni, tuo sudėtingiau sugrįžti. Juk jeigu žmogus gyvena užsienio šalyje jau dešimt ar dvidešimt metų, jis jau glaudžiai bendrauja su vietos bendruomene, jo vaikai jau vaikšto į vietos mokyklą. Tad tampa sudėtinga ar beveik neįmanoma sugrįžti į Lietuvą, kad ir kaip norėtųsi.
Būtent todėl ir svarbu, kad Lietuva nenukirstų ryšių su išeiviais, girdėtų juos, spręstų juos jaudinančias problemas.
Stasys Gudavičius, kauno.diena.lt
labai patogu ligonineje. sekmes
kegiui ir palaikanciam kegi sako:
2011/12/09 13:47
„gal juokaujate, nueikite tamstos pas gydytoja arba atsigulk i Seinu ligonine ir suzinosite kaip puikiai pasijausi su lietuviska pavarde. Klausimas, kaip ir su lentutemis, ar lenku visuomene pribrendo prie nesulenkintu pavardziu. As siulyciau tamstoms pamastyti giliau ir taip lengvai nekaltinti zmoniu, kurie nesilietuvina pavardziu. O jeigu tamstoms gerai sekasi, tai jums pasiseke, bet po vieno incidento, kai tau bus paaiskinta, kad tavo pavarde keista ir netikra, pakeisi nuomone. O, kita vertus ne pavarde sprendzia apie zmogaus tautybe, tai siulau palikti tai zmoniu sazinei ir nevaidinti didvyriu.“
„…ar lenku visuomene pribrendo prie nesulenkintu pavardziu.“ idomu ar imanoma pribręsti? (P.S. nepradėsiu diskusijos, nes jau kai taip pasakėte tamsta Pone, na gaila bet ar Lenkijos Lietuvis palaiko kitą Lenkijos Lietuvį? gaila bet jei to nėra tai jau kova pralaimėta, liko tik demokratija su įstatymais ir teismais, jei kas juos pažeidžia. yra posakis „neturėk šimtą pinigų, bet turėk draugų“.
Beje aš nekaltinau, tik priminiau kai kurių Lenkijos Lietuvių pačių iškeltus klausimus, dėl tų Lietuviškų pavardžių.
O kad pakeisiu savo nuomonę, tai tik tuomet kai neteksiu draugų ir artimųjų paramos.
Na jei pasirodė kad „vaidinu didvyrį“ tai klysti, tiesiog iškeliu klausimus, kurie neaiškųs man ir mano artimųjų pažystamųjų ratui. O jei sakai palikti tai kiekvieno sąžinei, tai kažkaip jau nesuprantu, arba jei taip išsireiškei, tai jau pats supranti, kad tikriausiai nesielgi pagal savo sąžinę, bet pagal tai kaip patogiau ligoninėj, ar ten dar kur nors. Na tik neįsižeiskit Lietuviai ir Lietuvaitės. nors be galo įdomu būtų padiskutuoti tik be intrigų ir emocijų?
gal juokaujate, nueikite tamstos pas gydytoja arba atsigulk i Seinu ligonine ir suzinosite kaip puikiai pasijausi su lietuviska pavarde. Klausimas, kaip ir su lentutemis, ar lenku visuomene pribrendo prie nesulenkintu pavardziu. As siulyciau tamstoms pamastyti giliau ir taip lengvai nekaltinti zmoniu, kurie nesilietuvina pavardziu. O jeigu tamstoms gerai sekasi, tai jums pasiseke, bet po vieno incidento, kai tau bus paaiskinta, kad tavo pavarde keista ir netikra, pakeisi nuomone. O, kita vertus ne pavarde sprendzia apie zmogaus tautybe, tai siulau palikti tai zmoniu sazinei ir nevaidinti didvyriu.
Visiskai teisingai, Kegi, Todel palaikau 1000 proc. Jusu paziuras.
na aš tik patriotams Lietuviams kovojantiems už lietuvybę, bet vis nešiojantiems sulenkintas pavardes, nors įstatymas tą leidžia panašiai kaip ir dvikalbes lenteles su gyvenviečių užrašais. tai gal tuomet nereiktų garsiai šaukti, mes už lietuvybę, nes matosi tik kad „mes už tai kad išliktume savo pareigose (darbuose)“. Aš už tikrumą. nebijokim sau pripažinti. beje aš gyvenu lenkijoj su Lietuviškais raštmenimis parašyta pavarde.
Teisingai, Kegi. O Kegio oponentui sakau – gyvenu Lenkijoje su lietuviška pavarde ir nieko „nepamačiau“. Tiems, kurie neištaria mano pavardės – pakartoju keleta kartų arba užrašau. O kas būtų, mielasai, jeigu jūs turįtumėte kokią nors kinišką pavardę??? :D. Absurdiškas jūsų mąstymas, iškreiptas dar užsilikusių postkomunistinės Lenkijos laikų Punsko krašto „vaduotojų“ ir „gelbėtojų“ ideologijos.
pagyvenk su lietuviška pavarde Lenkijoje ir į klausimą, kodėl nesinaudojame galimybe rašyti lietuviškais rašmenimis pavardžių nors turime tokią galimybę, pats sau atsakysi.
hmmm (galvoju) ir ką gi tuo norėta pasakyti.
1. Apie DVIGUBĄ PILIETYBĘ, prašau atsakykit man konkrečiai kokiems tikslams reikalinga? p.s. neteko išgirsti rimtų argumentų ką tai duoda.
2. Dėl Lietuvių „irzlumo“ SKEPTIŠKUMO tai reiktų pagyventi joje kad suprasti iš kur tas irzlumas, deje nepatyrus-nepagyvenus lengva kalbėti.
3. kad kiekvienas atvejis labai individualus??? galvoju taip teigti būtų klaidinga. šiaip jau daugelis sričių yra labai jautrios kiekvienam, tuo požiūriu žiurint negalima priimti jokių aiškių argumentų, o tai reikštų nusigręžti nuo TIESOS ieškojimo.
Tarp kitko:
1. kodėl nors turite galimybę rašyti pavardes Lietuviškomis raidėmis tuo nepasinaudojate?
2. kodėl Lietuvoje mokyklose vaikai sėdi prie darželinukams skirtų stalų, o mes čia ramiai prašome Lietuvos pagalbos mokyklų išlaikymui, kur sąlygos yra kur kas geresnės?
3. kuriose mokyklose ir jų klasėse kabo ir Lietuvos herbas? deja gaila bet ne visose?
4. kokiais klausimais solidarizuojamės su Lietuva? ypač dėl tų dvikalbių lentelių solidarizacijos 0 proc.
5. Nė vieno nenoriu įžeisti, noriu kad būtume tikri savyje. ATSAKYKIME SAU Į ŠIUOS SKAUSMINGUS KLAUSIMUS.
6. AR MES TIKRAI DAROME VISKĄ TIK DĖL LIETUVYBĖS, AR TIK DĖL SAVĘS?
Pagarbiai