Lietuvos banko sprendimu nemokiu pripažintas ir veiklos licencijos netekęs Ūkio bankas skaidomas į „gerą“ ir „blogą“ bankus. Laikinojo Ūkio banko administratoriaus Adomo Audicko tikinimu, toks sprendimas esą būsiąs pats pigiausias. Tačiau Investuotojų asociacija mano, kad Ūkio banko žlugimas valstybei kainuos brangiau nei „Snoro“ bankrotas.
Centriniam šalies bankui palaiminus, derybos dėl Ūkio banko įsipareigojimų perdavimo Šiaulių bankui tapo oficialios. Deramasi ne dėl banko dalies pirkimo, o dėl sveikosios jo dalies perėmimo. Didumą Šiaulių banko akcijų valdantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) jau prieš savaitę pranešė esąs pasirengęs suteikti jam paskolą kapitalo bazei sustiprinti.
Nepriklausomos ekonomikos ekspertės Rūtos Vainienės požiūriu, tokia situacija kvepia išankstiniu susitarimu.
„Nesuprantu, kodėl dabar vengiama apie tai kalbėti, bet dar iki veiklos sustabdymo Ūkio bankas su Šiaulių banku derėjosi dėl susijungimo. Mano versija tokia, kad jie nesusitarė dėl kainos. O kai Lietuvos bankas nusprendžia paleisti į bankrotą kokį nors banką, tuomet jo gerus aktyvus galima perimti labai pigiai. Tik tada neaišku, kiek yra to sandorio šalių“, – sakė R. Vainienė. A. Audickas pirmadienį skelbė, kad Ūkio banko įsipareigojimai viršija banko turtą 1,1 mlrd. litų.
Jo pateiktais skaičiavimais, maždaug 800 mln. litų prie „gerojo“ banko teks prisidėti ir Indėlių ir investicijų draudimo fondui. Kadangi po „Snoro“ bankroto jame švilpauja vėjai, finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį žiniasklaidai teigė, kad valstybei gali tekti šiam fondui paskolinti apie 500-600 mln. litų. Užpernai rudenį žlugusio „Snoro“ draudžiamųjų indėlių kompensavimas valstybei kainavo 4 mlrd. litų. „RESPUBLIKA“
Pagal ELTĄ