Kasmet geguž?s 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam lietuviui primena rus? carin?s valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai ? kalba, knyg? leidyba, spauda, laisvas žodis.
Apie savo senel? knygneš? Povilą Matuleviči? pasakoja jo an?k? Janina Burdulyt?.
Mano seneliai Vincas ir Juzefa Burduliai buvo kilę iš Vaiponišk?s. J? s?nus, o mano t?vas Bolesius Pijus (1910-1964) užaugo šeimoj tik su sese Albina. Ji mir? b?dama 93 met? (prieš keletą met?). Kiti mir? maži, kai šeima penkeriems metams buvo išvaryta ? Maskvą.
Vincas Burdulis mok?jo si?ti. Siuvo kareiviams milines. Siuv?ju v?liau tapo ir jo s?nus Pijus Burdulis, kuris at?jo ? žentus ? Kreiv?nus pas Matulevičius. Žinau, kad Agniet? Matuleviči?t? buvo jauniausia senelio Poviliuko Matulevičiaus sesuo.
Mamos t?vas Povilas Matulevičius (1840-1922) buvo vedęs Kotryną Rusickaitę iš Trumpalio (ten Janinos močiut?s t?višk?, kur dabar gyvena Trumpalio Staskevičiai ? E. P.). Šeimoj gim? keturiolika vaik?, bet užaugo aštuoni. Trys apsigyveno Lietuvoje. Vyriausiasis Vincas Matulevičius gyveno Obeliuose. Jo šeimoje užaugo 9 vaikai. Tai buvo karininkas, turintis majoro laipsn?. Per Pirmąj? pasaulin? karą jis ved? kariuomenę, buvo sužeistas prie Aln?. Kiti Matuleviči? s?n?s ? Andrius ir Jonas suk?r? šeimas ir gyveno Kalvarijoje. Aleksandras gyveno Kreiv?nuose, ved? iš Vaičiulišk?s Griškaitę ir po met? mir?. Mikas taip pat gyveno Kreiv?nuose. Sesuo Pranciška mir? b?dama aštuoneri?. Vienas brolis, irgi Vincas, mir? tur?damas 20 met?. Ona sulauk? 86 met?.
Žem?s mažai buvo, 2,8 margo Kreiv?nuose, tod?l Povilas Matulevičius ?m?si akmenkalyst?s ir knygnešyst?s. Nukal? Punsko kapini? kampuose dvi šešiakampes piramides ? stulpus, Punsko bažnyčioje ir dabar yra du akmeniniai indai šventintam vandeniui, jo rankomis nutašyti aukšti akmeniniai laiptai su metais (1891). Padar? ir B?dviečio bažnyčios laiptus, o daugiausia dar? girnas.
Prie Goldap?s buvo siena. Iš Tilž?s perduodavo laikraščius ar maldaknyges. Jis buvo dr?tas, skald? akmenis, krepšyje nešiojos k?j? ir pleiškius. Jei tik pamato žandarus, atsistoja prie kokio nors akmens ir skaldo, kad neb?t? ?tarimo. O kiti žinojo, ką reiškia šitas skaldymas. Kai ramu, neskaldo ? vadinasi, kelias laisvas. Neš? iš Tilž?s arba perimdavo atneštas prie sienos Goldap?j. Ir paskui išnešiodavo žmon?m po namus. Daugiausia ?jo p?sčias.
Sl?p? visur, net kraičio skrynioj. Pas vieną šeimininką buvo merg?, tai net trys kraičio skrynios buvusios. Pavasar? išnešdavo jas v?dint. Tai senelis, pamatęs, kad netoli žandarai, sumet? knygas vienon skrynion. Persekiotojai prad?jo kr?st, bet kai pamat?, kad dvi skrynios tuščios, viskas v?dinama, tai trečios n? neatidar?, nes man?, kad iš tos irgi išimti audiniai. Ir taip stebuklingai nerado tada ten ?d?to maišo su spauda.
Syk? žandarai j? vijosi net nuo Goldap?s, tai Beceil? girioj po tiltu pasisl?p?. Šauk?si Panel?s Marijos, kad paverst? nematomu. Labai buvo pamaldus, tad gal d?l to j? saugojo Panel? Švenčiausioji. Ir ne?kliuvo gal niekad.
Kitą kartą ežere prastov?jo su knygom iškeltose rankose. Ilgai stov?jo ir taip ramiai, kad nei nendr?s nesušlam?jo. Daugiausia nakt? neš? (mažiau buvo matomas), o dieną ils?josi. Syk? taip buvo išvargęs, kad už?jo ? kapines. O buvo rasa, tai pasid?jo medin? kryži? ir užmigo. Koks senukas atved? karvę žol?s pasipešti. Karv? sustojo, nes iš tolo pamat?. O senukas kai pamat?, tai be skryb?l?s ir be lazdos namo pard?m?.
Žiemą prie šulinio žmogus gird? arklius ir pamat? ateinant? stribą. Liep? mesti maišą su knygom ir apmet? sniegu, o ant viršaus užd?jo pleiškius ir k?j?, kurie jam gelb?jo gyvybę ne kartą, einant rizikingu keliu, kad per 40 spaudos draudimo met? neb?t? užmiršta gimtoji kalba, gimtasis žodis. Vertinkime ir saugokime j? taip, kad neb?t? g?da prieš m?s? senelius, prosenelius.
www.punskas.pl, E. Pakutkien?