Lenkijos politikai dažnai kritikuoja Lietuvą dėl lenkų švietimo padėties šalyje. Esą Lietuva galėtų imti iš Lenkijos pavyzdį ir sudaryti lenkams tokias sąlygas, kokias turi Lenkijos lietuviai. Lietuvos lenkų žiniasklaida dažnai pabrėžia, kad Lenkijos lietuviams sukurtos „šiltnamio“ sąlygos. Deja, taip nėra.
Šiandien, spalio 24 dieną, Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos iniciatyva Punske vyks konferencija, skirta prieš 10 metų priimtos Lenkijos lietuvių švietimo strategijos 10-mečiui.
Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla
„Įgyvendinant švietimo reformą, Punsko ir Seinų krašte sumažėjo mokyklų, kur buvo dėstoma lietuvių kalba arba lietuvių kalbos mokyta kaip dalyko, – tikina Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė. – Netekome Vaitakiemio, Krasnagrūdos, Lumbių, Ramoniškių ir Aradnykų mokyklų, o Punsko pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje, prijungus Smalėnų lenkišką mokyklą, žymiai pasikeitė mokinių tautinė struktūra.
Taigi nors ir yra Švietimo strategija, lietuvių švietimo problemos nesibaigia. Nepaslaptis, kad Seinų lietuviška mokykla, pastatyta Lietuvos lėšomis, neišsilaikytų be Lietuvos finansinės paramos. Maža to, Palenkės maršalka nesutiko atleisti mokyklos steigėjų nuo kasmetinio mokesčio už žemės naudojimą.“
punskas.pl
Blogas dabartinis Lietuvos premjeras, kuris ne visada gina lietuvių teises.
Garsaus lietuvių išeivijos poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, „Respublikos“ paprašyta perduoti Lietuvos politikams linkėjimų, ir palinkėjo: „Laikytis dešimties Dievo įsakymų. Atrodytų, tiek nedaug: nemeluok, nevok… Tačiau Lietuvai, tautai, mūsų vaikų ateičiai toks jų apsisprendimas būtų neįkainojamos vertės. Ir dar – kad tobulindami ir gludindami savąją toleranciją kitoms tautoms bei valstybėms, neužmirštų savosios tautos, kurios šiandien, regis, nėra kam toleruoti“.