Sekmadienį Berznyko kapinėse įvyko naujų paminklų atidengimas, lenkų įvardijamo Nemuno mūšio 93 metinių minėjimas. Nuotraukose matome, kad minėjime dalyvavo Palenkės vaivadijos įgaliotinis tautinių mažumų klausimais Maciej Józef Tefelski. Seinų miesto burmistras Jan Stanisław Kap gėlių padėjo ir prie „lietuviško paminklo“.
Žinoma, ne prie to, kurį Lietuva pastatė, t. y. Dalios Matulaitės pietos, o prie to, kurį 2011 metais patvoryje pastatė Berznyko klebonas. Vadinasi, oficiali Lenkijos valdžia (ne tik Berznyko klebonas) nepripažįsta Lietuvos karių palaidojimo vietos autentiškumo.
Seinų miesto, Seinų apskrities ir Palenkės vaivados atstovų dalyvavimas minėtose iškilmėse rodo, kad Berznyko kapinių idėjai, t. y. lietuvių karių niekinimui ir tautinės nesantaikos kurstymui, pritaria oficialioji Lenkijos valdžia. Ką reiškia toks lietuvių karių oficialaus palaidojimo vietos nepripažinimas ir koks signalas duodamas visuomenei? Ar kitą kartą atvažiavę į Berznyką nerasime išniekintų lietuvių karių kapų, jei pats vaivados įgaliotinis tautinių mažumų klausimais rodo nepagarbą lietuvių kariams ir lietuvių tautinei mažumai, kurios teises jis turėtų ginti?
ig, punskas.pl
Komentavimas prailgintas
„prašau pateikti lenkų pastatytų namų sąrašą,žydai tokį pateikė.Bus įdomu susipažinti.“
Taigi as tau atsausiu – tu pateik, prasau gyvenamuju pastatau sarasa kuriuos pastate ir kuriose gyveno lietuviai Vilniuje – cia tau yra nuotrauka Vilniaus is virsaus – http://buzz.bournemouth.ac.uk/wp-content/uploads/2013/04/ok2.jpg
Tokis sarasas, deja, visai netgi gal be pirmo punkto net butu. Taigi gal vienintelia priezastis kodel lietuviai gyvena mieste, yra isvarymas senu gyventoju.
Taigi beigiant issakysiu savo teze apie sita klausima: Lenkai pagristai jauciasi nusivyle del Vilniaus – jie visai ne norejo Gdansko, Varmijos ir Mozurijos ar kitu vokiskiu zemiu – jie norejo pasilikti ten kur nuo seno gyveno ir kur ju senovinai pastatai pasiliko – tuo tarpu Vilniuje. Ir turi priekaistu kodel pries ju valia taip ivyko, kad turejo buti istremti is miesto ir apylinkiu. Ar tau butu malonu jeigu tave istremtu is Vilniaus, Kauno ir lieptu kur Kaliningrade gyventi?
_Petrai,užduosiu menką klausimėlį,kuris kažkodėl varo į pasiutimą lenkus.Dažniausiai jie dingsta nieko į jį neatsakę,nebent pažėrę krūvą įžeidimų.Nuo kada Lietuvoje lenkiškai kalbantys lenkai,vadinantys save lenkais?Dingsi ar atsakysi?_
Lenkai Vilniuje taigi nuo Vytauto jau laiku, gal XVI amziuje jau chrokininkai rase, kad Vilniuje kalbama lenkiskai, o lietuviu kalba uz miestu ribu pasiliko. Nesuprantu kaip galima miesta kuriame gyvena apie 100 tukst lenkisku ir apie ji apie 200 tuks lenku imti ir pasisavinti, taigi tai pries valia sitos minios zmoniu, kurie tikrai su lietuviskumu mazai ka jungia, paziurek vilnijos lenkus – taigi jie tikrai ne lietuviai is veido is karto galima atskirti, o dar prie to je pastate sita miesta, taigi lietuviai kaip sakiau kaimuose gyveno, kaip mes Punsko ir Seinu kraste, mes ne miesteciu tauta. Tiesa sakant, sunku atsakyti lenku, kad sitas Vilnius buvo lietuviskas miestas, ju nuomone paprasta – kaip tveresi sienas tai ten lenku buvo dauguma ir mieste ir aplink ji Vilniaus, Salcininku rajonuose zmones kalbejo lenkiskai taigi reikejo juos prijungti prie Lenkijos. O lietuviai koki argumenta turejo – zmoniu nuomone ir apsisprendimas svarbiausias. Jeigu dauguma Vilniuje butu lietuviu – tiket Lenkija tikrai neko nuo sito miesto nenoretu.
Petrai,užduosiu menką klausimėlį,kuris kažkodėl varo į pasiutimą lenkus.Dažniausiai jie dingsta nieko į jį neatsakę,nebent pažėrę krūvą įžeidimų.Nuo kada Lietuvoje lenkiškai kalbantys lenkai,vadinantys save lenkais?Dingsi ar atsakysi?
,,Duog ramybe“
–Petrai,jokių problemų.Nerašinėk čia lenkiškos nacistinės propagandos ir turėsi ramybę.
,,paziurek i sena Vilniu is virsaus ir parodyk man kuriuos namus pastate lietuviai, tikriausiai nei vieno, taigi kam vezrstis i miesta kurio nesi pastates, aisku yra ten pora valstybiniu pastatu kurios galima laikyti visos valstybes turtu“-
Pilsudskio nuomonė apie Vilniaus lietuviškumą ir kas jį pastatė;ištrauka iš kalbos,pasakytos Vilniuje 1922.04.20 lenkiškajam Vilniaus aktyvui:,,Kalbėsiu į jus kaip LenkųValstybės Vadovas ir kaip vilnietis…brangus,mylimas Vilnius,iškeltas į sostinių eilę NE LENKŲ RANKA,tačiau didžiomis LIETUVIŲ TAUTOS pastangomis atvirai kovojant su visu pasauliu,NEIŠSKIRIANT LENKIJOS.“ Kažin,kieno nuomonė daugiau sveria-Petro iš Suvalkų ar maršalo Pilsudskio?
,,bet visi namai yra pastatyti lenku ir zydu.“-
visų pirma,tai ne tik lenkų ir žydų,bet daug lietuvių ir rusų,taip pat ir vokiečių.Ir lenkai tikrai yra ne pirmoje vietoje.
antra,lietuviai nustojo statyti nuo tik 19 amžiaus pradžios po trečio ATR padalijimo,kai buvo uždrausta viskas, kas lietuviška,bet paliktos visos laisvės lenkiškumui.Negalima kaltinti žmonių tuo,kad jie nedaro to,kam neturi jokių galimybių.
,,Mano manymy, mes lietuviai gyvenome kaimuose kaip mes cia punsko ir seinu krasto lietuviai, galbut mazuose miesteliuse, bet ne Vilniuje tikriausiai“-
lietuviai miestuose buvo žiauriai diskriminuojami,todėl nenuostabu,kad jų ten buvo nedaug.Beje,kaip jau rašiau,tokia padėtis buvo ne tik Lietuvoje,bet kažkodėl tik Lietuvai lenkai taiko šitą pretekstą.Kas liečia Vilnių,tai po žiauriausio pilsudskinio teroro per surašymus 1940 ir 1942 metais lietuvių ten rasta net ~20%.
,,paprastas suvokimas liepika atiduoti – namus zmoenems kurie juos pastate ir pripazinti kokios tatutos atstovai juos state.“-
prašau pateikti lenkų pastatytų namų sąrašą,žydai tokį pateikė.Bus įdomu susipažinti.
,,Geriausiai butu atiduoti lenkams Vilniu ir Vilniaus krasta, sita ka svetima gavom reikia atiduoti.“-
kai grąžinsit vokiečiams per amžius vokiškas žemes,kuriose lenkų buvo mažiau,negu lietuvių Vilniuje, tada galėsit viauksėti apie teises į Vilnių,niekada nepriklausiusį Lenkijai.Ką svetimą gavot,reikia atiduoti.
Duog ramybe – paziurek i sena Vilniu is virsaus ir parodyk man kuriuos namus pastate lietuviai, tikriausiai nei vieno, taigi kam vezrstis i miesta kurio nesi pastates, aisku yra ten pora valstybiniu pastatu kurios galima laikyti visos valstybes turtu, bet visi namai yra pastatyti lenku ir zydu. Mano manymy, mes lietuviai gyvenome kaimuose kaip mes cia punsko ir seinu krasto lietuviai, galbut mazuose miesteliuse, bet ne Vilniuje tikriausiai, taigi paprastas suvokimas liepika atiduoti – namus zmoenems kurie juos pastate ir pripazinti kokios tatutos atstovai juos state. Geriausiai butu atiduoti lenkams Vilniu ir Vilniaus krasta, sita ka svetima gavom reikia atiduoti.
,,Yra ir tokiu irodymu, kad lietuviai su bolsevikais taresti del kariniu krypciu ir ju kareiviai bendradarbavo“-
kur tie įrodymai,Petrai?Kur juos rasti?Lenkijos nacistinėje propagandoje?Jeigu jie būtų,Lenkija juos demonstruotų ant kiekvieno kampo.
,,As negaliu suprasti ko gi lietuviai verzesi i sita Vilniu taigi ten tikrai gyveno jame apie 100 tukst. lenku ir kiti 200 tukst aplink ji, neks gatvese lietuviskai nekalbejo“-
o ko lenkai veržėsi į Vokietijos žemes,kuriose lenkų buvo dar mažiau,negu lietuvių Vilniuje?Į žemes, kurias lenkai prieš daugybę amžių vokiečiams užleido,pardavė ar kitaip perleido?Kurios daugybę amžių buvo teisėta Vokietijos dalimi?O Vilnius buvo nuo senovės tik Lietuvos ir niekada Lenkijos.
Dėl Vilniaus lenkiškumo,tai nėra išskirtinis atvejis,Praha,Ryga,Talinas buvo vokiški,Helsinkis švediškas, Bratislava vengriška,Kijevas rusiškas ir t.t.Daugybėje sostinių,uostų ir šiaip didmiesčių pagrindinė tauta buvo mažumoje,bet tik lenkai naudoja tai kaip argumentą.
,,Sitas zemelapis kuris tu padavei yra neteisingas, nes lenku aplink Vilniu ir Vilniuje buvo daug daugiau negu 30 i 12 procentu, ju ten buvo absoluti dauguma.“-
lenkiškos gamybos žemėlapis neteisingas?Bravo,šitaip aš galiu įrodyti bet ką,jeigu nepatinka: neteisingas ir viskas.O kaip ,,Opis ziem zamieszkanych przez Polakow.“1904.Warszawa :Gubernia Wilenska Polakow 23,6%?Neteisinga knyga?O M.Balinski ,,Opisanie statysticzne miasta Wilna“. Wilno.1836:Mieszkancy miasta Wilna co do ich rodu są Litwini,Rossianie,Niemcy i Žydzi.Ludnosc innych plemion tak jest mala,že pod tym względem žadnego odzialu stanowic nie može.Vėl neteisingas?1897m gyventojų surašymas:Vilniaus gubernijoje 12,1%lenkų.Irgi neteisinga?Aš galiu labai daug rašyti šita tema,deja maža vietos ir laiko.
,,Negalim sprasti pagal senas sienas, nes po I PKaro primtas buvo principas kad neziurinti i senas feudalinio laiko sienas tautos gali apsispresti ir Vilnius ir Vilnija galejo apsispresti, kad nori prie Lenkijos.“-
ar tu skaitei,ką aš rašiau?Koks ten apsisprendima,kai prieš Lenkiją negalima agituoti,armija ir policija daužo visus,kurie prieš,o didesnė pusė gyventojų net nedalyvauja balsavime?
,,Netikiu sitiems kurie liudija, kad Vilnius nebuvo lenkiskas miestas“-
ir teisingai darai,kad netiki,Vilniaus aplinka buvo lenkiška.Bet vyravo ne lenkai,o žydai,lenkai nesudarė net pusės gyventojų.Ir dar karta kartoju,kad situacija,kai valstybinė tauta sostinėje yra mažuma,buvo daug kur,bet tik lenkai tai laiko pretekstu.
,,tai jeigu ne lenkiskas taigi koks – lietuviai gyveno kaimouse, rusu cia nebuvo o jeigu buvo tai atvykieliai, zydai irgi buvo imigrantai.“-
žydai ir rusai į Lietuvą atvyko anksčiau už lenkus ir turi čia ne mažiau teisių.
,,Lenkai cia sudare dauguma ir reikejo jiems leisti prisijungti prie Lenkijos, kam musu valsybeje Lietuvoje sitiek lenku?“-
tai paklausk Lenkijos,kodėl jie neleido prisijungti prie Lietuvos lietuviškų teritorijų,kuriose lietuviai sudarė daugumą ir kurios iki 3čio padalinimo Lenkijai nepriklausė?Tada galėsi klausinėti nesąmonių.
,,Netgi dabar su 200 tukst. yra tokiu problemu, o darytum tada su dvigubai daugiau?“-
jeigu ne Pilsudskio-Želigovskio agresija,nebūtų nei 200000,nei dvigubai daugiau.Kauno apylinkės buvo gerokai lenkiškesnės.
Yra ir tokiu irodymu, kad lietuviai su bolsevikais taresti del kariniu krypciu ir ju kareiviai bendradarbavo kaip ejosi apie veiksmus prie Vilniaus ir Suvalku, ne tiktai isanudojimas lenku pasitraukimo, bet ir samoningas bedradarbiavimas su Tuchacevskio stabu.
As negaliu suprasti ko gi lietuviai verzesi i sita Vilniu taigi ten tikrai gyveno jame apie 100 tukst. lenku ir kiti 200 tukst aplink ji, neks gatvese lietuviskai nekalbejo. Sitas zemelapis kuris tu padavei yra neteisingas, nes lenku aplink Vilniu ir Vilniuje buvo daug daugiau negu 30 i 12 procentu, ju ten buvo absoluti dauguma. Negalim sprasti pagal senas sienas, nes po I PKaro primtas buvo principas kad neziurinti i senas feudalinio laiko sienas tautos gali apsispresti ir Vilnius ir Vilnija galejo apsispresti, kad nori prie Lenkijos. Netikiu sitiems kurie liudija, kad Vilnius nebuvo lenkiskas miestas, tai jeigu ne lenkiskas taigi koks – lietuviai gyveno kaimouse, rusu cia nebuvo o jeigu buvo tai atvykieliai, zydai irgi buvo imigrantai. Lenkai cia sudare dauguma ir reikejo jiems leisti prisijungti prie Lenkijos, kam musu valsybeje Lietuvoje sitiek lenku? Netgi dabar su 200 tukst. yra tokiu problemu, o darytum tada su dvigubai daugiau?
Petras is Suvalku:
1.taigi lietuvos kariuomene isnaudojo Raudonosios Armijos marsa i Varusva ir uzeme ir Vilniu ir Suvalkus netgi,2.nors Suvalkuose tikrai mazai Lietuviu buvo, o Vilniuje tada gyveno 123 tukst. lenku ir 3 tukst lietuviu.3.O kas einasi apie Seinu krasta, taigi gal cia buvo maisytas krastas.4.Taigi as klausiu, ar musu savanoriai, per toli gine savo sienas ar ne?5.Taigi lenkai turi stiprus argumentus – valia daugumos gyventoju.
1.
a)ačiū,kad nebekartojat lenkiškų propagandinių nesąmonių apie Lietuvos ir bolševikų kariuomenių bendrus kovos veiksmus-tai jau didelė pažanga;
b)Lietuvos pasinaudojimas palankia karine padėtimi,tai nėra sąmoningas karinis bendradarbiavimas susitarus su bolševikais.Tai yra būtent tik pasinaudojimas palankia situacija ir nieko daugiau,joks bendradarbiavimas.Labai panašiai palankia situacija pasinaudojo Lenkija kovose dėl Silezijos.Neteko girdėti,kad Lenkija dėl to pergyventų,teisintųsi ar save kaltintų.Kiek teko girdėti,dėl pasinaudojimo palankia padėtimi ir tikro bendradarbiavimo su Hitleriu draskant Čekoslovakiją,Lenkija taip pat nekompleksuoja.Tai ko ji prisikabino prie Lietuvos su melagingais ir šmeižikiškais kaltinimais,kai pati yra realiai prisidirbusi tuo klausimu iki ausų?
3)lietuvių maršą į Vilnių ir Suvalkus negalima netgi pavadinti pasinaudojimu sunkia Lenkijos padėtimi,nes nebuvo taip,kad buvo taika ir staiga Lietuva paskui Rusiją užpuolė Lenkiją.Buvo pastovus karas ir vienu jo momentu Lenkijos gynybai susilpnėjus dėl Rusijos puolimo,lietuviams pavyko pralaužti lenkų frontą.Ne taip,kai Lenkija ir Čekoslovakija buvo taikoje,bet Lenkija susiderinusi su Vokietija ją netikėtai užpuolė.
2.
a)o kodėl kalbama tik apie Vilnių?Tai ir užimti reikėjo tik Vilnių.Beje,štai lenkų gamybos etnografinis žemėlapis, rodantis kiek lenkų buvo Vilniaus krašte 1912m: on.lt/lenkai-1912 .Lenkų Vilniaus paviete tik 12,1%,o pavietuose aplink jį 1,7-11,2%.Ar tai pagrindas krašto okupavimui?
b)o lietuviškas Druskininkų-Varėnos kraštas kokiu pagrindu okupuotas?
c)1919m Vilniuje 123000 lenkų???Bravo.Polska osviata rulez.No coment.
3.Na tai kas,kad Seinų kraštas maišytas?Lenkams galima prisijungtį maišytą Vilniaus kraštą,o lietuviams maišytą Seinų kraštą negalimą?Kodėl?Juk Seinų kraštas ir Seinai buvo gerokai lietuviškesni už Vilnių ir Vilniaus kraštą?Tuo labiau,kad Vilniaus kraštas niekada Lenkijai nepriklausė,o Seinų kraštas iki padalijimų buvo LDK sudėtyje.
4.Tai mūsų savanoriai etninėse ir administracinėse Lietuvos žemėse reiškia per toli nuėjo,o Lenkijos kariuomenė lietuviškose žemėse,niekada Lenkijai nepriklausiusiose,per toli nenuėjo?
5.Neturi Lenkija jokių argumentų,nei stiprių,nei silpnų:
a)plebiscite nedalyvavo lietuviai,beveik visi žydai ir baltarusiai,o tai daugiau kaip pusė gyventojų;
b)balsavime dalyvavo atvežti iš kitų vietovių lenkai,balsuojančių tinkamos apskaitos nebuvo;
c)balsavimas vyko teroro ir prievartos sąlygomis,antilenkiška pusė neturėjo jokių galimybių agitacijai ir buvo žiauriai persekiojama;
d)joks plebiscitas negalioja karinės padėties sąlygomis,kai jį remia karinės jėgos.Tai tarptautinė norma.
taigi lietuvos kariuomene isnaudojo Raudonosios Armijos marsa i Varusva ir uzeme ir Vilniu ir Suvalkus netgi, nors Suvalkuose tikrai mazai Lietuviu buvo, o Vilniuje tada gyveno 123 tukst. lenku ir 3 tukst lietuviu. O kas einasi apie Seinu krasta, taigi gal cia buvo maisytas krastas. Taigi as klausiu, ar musu savanoriai, per toli gine savo sienas ar ne? Taigi lenkai turi stiprus argumentus – valia daugumos gyventoju.
Petras is Suvalku
2013/10/22 21:55
„bet ar ne zengie Lietuvos kariumene kartu su Raudonoja Armija. Sitos geles po savaip isdroztu paminklu gal ir yra pasityciojimas. Bet Lenkai atsakys, kam su Raudonoja Armija ejot?“-
Petrai,Petrai,iš kur lietuvių galvose ta lenkiška propaganda,kad Lietuvos kariuomenė drauge su bolševikais kariavo prieš Lietuvą?Aš suprantu,kad lenkams,pilniems neapykantos Lietuvai nuo artojo iki ministro,tinka bet kokia nesąmonė,by tik rasti pateisinimą savo agresijai ir neapykantai.Bet lietuvis galėtų į tokią informaciją pažvelgti smalsiau ir ją patikrinti.Tuo labiau,kad į internetą perkeltą daugybė senovinių dokumentų.Man nepavyko rasti nei internete,nei bibliotekose JOKIOS informacijos apie Lietuvos ir Rusijos kariavimą prieš Lenkiją.Apie tai,kaip Pilsudskio legionai (Polnische Wehrmacht) kariavo Austrijos ir Vokietijos pusėje pirmajame pasauliniame kare,dokumentų ir knygų pilna,su karinių dalinių numeriais,jų vadais ir karininkais,mūšių vietomis ir brėžiniais.Tas pats apie bendrą fašistinės Vokietijos ir Lenkijos Čekoslovakijos draskymą.O štai apie Lietuvos ir bolševikų bendrus karo veiksmus-NIEKO.
Tai kai išgirsit iš lenkų,kad lietuviai su bolševikais kariavo prieš Lenkiją,paklauskit,kur apie tai galima perskaityti.Tik nepriimkit jų nacistinės propagandos šedevrų,o prašykit istorinės medžiagos.
Reikalas patikrintas,ne vieną lenkų nacį taip esu užčiaupęs.Gal būt kažkada istorikai atras kažką, stebuklų būna,bet tai nebus tokio masto,kaip Lenkijos bendradarbiavimas su didžiausiais Lenkijos ir Lietuvos priešais.
http://www.um.sejny.pl/articles/view/1355
Gražina, lenkai fotografavo, bet jie nenukentės.
Petrui is Suvalku . Jeigu nesimenate apie santykius Lietuva – Lenkija tai nerašykite nesąmonių ir nedarykite gėdos mūsų miesto lietuviams. Ponas Milašius dabar dirba Vilniuje, o jo vietoje yra yra skirtas kitas asmuo.
As nekaip negirdejau kokia yra lietuvos vyriausybes, ir lietuvos istoriku pozicija, ar mes turim ko geditis, del 1920m. savanoriu kariu veiksmu sitoje teritorijoje? Ponas Milasius – konsulas – taigi, ar jis visiskai reikalingas, jo visai negirdeti, gal ji reikia atsaukti ir paskirti nauja. Kam gi jie visai geles po musu kareiviu kapo dejo, jeigu mes pries jus kovojom, cia tikras cirkas?
bet ar ne zengie Lietuvos kariumene kartu su Raudonoja Armija. Sitos geles po savaip isdroztu paminklu gal ir yra pasityciojimas. Bet Lenkai atsakys, kam su Raudonoja Armija ejot?
Zigmui: Lietuvos reakcija bus tokia kaip visada. Nukentės vietos lietuviai. Ypač tie, kurie fotografavo.
Kada Valonis buvo ambasadoris Lenkjoj tai tokio cirko nebuvo. Milasis išstengie Lietuvos Prezidentes ordinu Seinų virsininkui už nusipelnimus Lietuvai. O jis vakar nusispjove į Lietuvos Prezidente. Ar tai ne sarmata. Lietuviu bendrija turetu pranesti tai prezidentei.
Atrodo kad ponas Tefelskis nezino ar nenori suprasti kokiose ‘apeigose’ dalyvavo. Reiketu jo paklausti.
Kaip ilgai leis Lietuvos URM tyciotis?
O Milašių pasveikinti reikia. Čia labai gerai matosi jo 6 metų darbo rezultatas.
Nekanriai laukiu Lietuvos reakcijos.
Nacionalistinės apraiškos Lenkijoje stiprėja,ypač tai ryšku Palenkės vaivadijoje,deja.Pabrėžtina,kad ministro L.Linkevičiaus reiškiamas vasalinis nuolankumas ir ,,atsiprašinėjimas “ Lenkijos atžvilgiu tapo tik savigarbos,valstybinio orumo ir istorinės atminties jausmo praradimu,o ne tarpvalstybinių santykių ,,perkrovimu“.
Tai vėl Linkevičius turės atsiprašyt Sikorski
Sveikinu Liudvika Milašių, čia jam atsidėkojame už Seinų krašto lietuvių žeminimą dirbant Seinuose. Įdomu, ką galvoja Ponia Damušis, nejaugi kad Seinų lietuviai nacionalistai ir jiems taip reikia.
Lietuvos URM turėtų įteikti Lenkijai notą.
Šitas burmistro ir Seinų miesto tarybos pirmininko elgesys – gėlių padėjimas ne prie Lietuvos karių kapų, o kažkur patvoryje yra viršūnė visko. Tai yra tyčiojimasis iš lietuvių, Lietuvos karių pažeminimas, antausis Lietuvos valstybei, kuri pastatė tiems kariams paminklą.