Nuo liepos 1-osios iki gruodžio 31-osios Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Šią pareigą privalo atlikti kiekviena ES šalis narė pagal iš anksto nustatytą grafiką. Lietuva – pirmoji iš Baltijos šalių, kuriai tenka ši atsakomybė (Latvija ES pirmininkaus 2015 m., o Estija – 2018 m. pirmąjį pusmetį).
Lietuva pirmininkės pareigas perima iš Airijos, o po pusės metų jas perduos Graikijai. Mūsų šaliai tai reikšmingas istorinis įvykis ir nauji iššūkiai.
Nuo liepos 1 d. daugėja ir Europos Sąjungos narių – į sąjungą priimama Kroatija. Dabar šiai bendrijai priklausys jau 28 Europos valstybės, o jos gyventojų skaičius padidės maždaug 4,2 mln.
Pirmininkavimas visų pirma reiškia didžiulį įvairių Lietuvos institucijų organizacinį darbą, tarpininkavimą tarp svarbiausių ES struktūrų ir šalių sąjungininkių, tinkamų sąlygų įvairioms tarptautinėms darbo grupėms užtikrinimą.
Iki gruodžio pabaigos Lietuvoje numatyta apie 200 įvairaus rango oficialių susitikimų ir posėdžių (tarp jų – 15 neformalių ministrų susitikimų), daugiau nei 160 ekspertų lygio susitikimų, 12 parlamentinių renginių, kuriuos organizuos Seimas, apie 70 socialinių partnerių organizuojamų susitikimų), į kuriuos atvyks per 20 tūkst. svečių iš visos Europos.
Šiuo metu svarbiausi uždaviniai Europos Sąjungai – suderinti 2014–2020 m. biudžetą (dėl jo dydžio politinis susitarimas pasiektas vos prieš keletą dienų), nustatyti bendrus bankų priežiūros mechanizmus bei priemones ekonominės krizės pasekmėms įveikti. Lietuva sieks taip pat, kad ES daugiau dėmesio skirtų Lietuvai ir visam Baltijos regionui svarbiems klausimams – šalių energetiniam saugumui (ir nepriklausomybei nuo Rusijos gamtinių išteklių), išorinių sienų apsaugai, Baltijos jūros strategijos įgyvendinimui ir ES Rytų partnerystei. Pastarąja programa siekiama glaudesnių ryšių su šešiomis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis – Ukraina, Gruzija, Armėnija, Moldova, Azerbaidžanu ir Baltarusija. Tai nelengva, nes šiose šalyse savų interesų turi ir Rusija. Jai ypač rūpi į Eurazijos sąjungą prisivilioti Ukrainą. Tačiau bus stengiamasi, kad posovietinių respublikų atstovų ir ES šalių viršūnių susitikime Vilniuje lapkričio mėnesį būtų pasirašyta asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Ukraina bei paskelbta apie baigtas derybas dėl tokių sutarčių su Armėnija, Moldova ir Gruzija. Tuo tarpu derybose su Baltarusija ir Azerbaidžanu didesnės pažangos nesitikima.
Nedidelė tikimybė, kad Lietuvai pavyktų bendrijos forume iškelti tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams bei žemės pardavimo užsieniečiams klausimus. Juos užgoš ir nustelbs visiems bendrų, Komisijos pasiūlytų teisės aktų priėmimas ir kiti ką tik išvardyti prioritetiniai reikalai. Ekspertai teigia, kad dabar pirmininkaujančiai šaliai beliko tik administratoriaus ir nešališko tarpininko vaidmuo. Manoma, kad 95 proc. darbotvarkės klausimų pirmininkaujančioji valstybė gauna iš prieš ją vadovavusios ES Tarybai šalies. To, kas suplanuota, aišku, keisti negalima. Kita vertus, tikėtis, kad Lietuvai pavyktų palenkti 27 ES šalis dėl tiesioginių išmokų, būtų naivu. Reikia taip pat prisiminti, kad dalyje posėdžių dėl ekonominių ir finansinių klausimų lietuvių atstovai iš viso negalės dalyvauti. Derėsis tik euro zonos šalys. (Tuo tarpu Lietuva eurą planuoja įsivesti tik 2015 m.)
Dėl pirmininkavimo ES Tarybai padaugėjo pareigų šalies vadovams. Vakar Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į užsienį. Zagrebe kartu su Kroatijos vadovais ir kitais ES svečiais ji šventė šios šalies priėmimą į ES bendriją bei susitiko su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Hermanu van Rompėjumi (Herman Van Rompuy) aptarti svarbiausių ES šalių vadovų pusmečio susitikimų bei būtiniausių sprendimų. Kitomis dienomis ji lankysis Paryžiuje, Strasbūre ir Berlyne. Visi vizitai susiję su Lietuvos pirmininkavimo ES pradžia. Liepos 3-iąją Strasbūre – oficiali šio istorinio įvykio Lietuvai inauguracija.
Tuo tarpu Lietuvoje pirmininkavimo pradžia liepos 1-ąją bus pažymėta kukliai –Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos vėliavų pakėlimo ceremonija prie Vyriausybės rūmų.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai skirti renginiai Vilniuje prasidės tik liepos 4–5 dienomis, dalyvaujant Europos Komisijos atstovams ir šalies vadovams.
nb, punskas.pl