Sparnuotus žemaičius Darių ir Girėną žinome visi. Jie yra mūsų tapatybės, mūsų tautos, istorijos, tautosakos, tautinio pasigėrėjimo simboliai. Apie juos sukurta daug dainų, eilių, tekstų.
Šiandien retas žino, kad tarpukariu Lietuva garsėjo Europoje savo aviacija, sugebėjo konstruoti puikius lėktuvus. Vienas žymiausių, gal pats žymiausias, Lietuvos lėktuvų konstruktorius buvo Sūduvos krašto sūnus, Lietuvos aviacijos generolas Antanas Gustaitis.
Iš Antano Gustaičio biografijos
Antanas Gustaitis gimė 1898 metų kovo 26 dieną Obelinės kaime, pasiturinčių ūkininkų Kazimiero ir Petronėlės Gustaičių šešių vaikų šeimoje. Šis kaimas dabar priklauso Marijampolės savivaldybei. Jis yra Varnabūdės girioje, prie Sasnos upelio, 7 km į pietryčius nuo Sasnavos. Obelinės kaime, vietoje, kur stovėjo Gustaičių sodyba, dabar stovi paminklas, skirtas vienam iškiliausių Sūduvos sūnų, Lietuvos aviacijos pradininkui, lėktuvų konstruktoriui generolui Antanui Gustaičiui.
Gustaičiai norėjo, kad jų sūnus būtų išsimokslinęs žmogus. Pasiuntė jį į Marijampolės pradžios mokyklą, o vėliau į Marijampolės gimnaziją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Marijampolės gimnazija buvo evakuota į Jaroslavlį (Rusiją). Antanas Gustaitis išvyko ten kartu su kitais draugais. Mokslus Jaroslavly baigė 1916 m. Tais pačiais metais įstojo į Petrapilio Imperatoriaus Aleksandro I susisiekimo kelių inžinerijos institutą. 1917 m. buvo paskelbta mobilizacija į Rusijos kariuomenę. Pirmą kursą baigęs Antanas Gustaitis įstojo į Petrapilio Konstantino artilerijos mokyklą. Rusijoje kilo revoliucija ir bolševikai perėmė valdžią. Antanas Gustaitis nenorėjo dėtis nei su baltagvardiečiais, nei su „raudonaisiais“. Sugrįžo į Lietuvą ir mokslus tęsė Lietuvos karo aviacijos mokykloje. 1919 m. gegužės mėnesį kaip žvalgas su Lietuvos karo aviacijos mokyklos instruktoriumi pirmą kartą pakilo į padangių erdves.
1919 m. gruodį Antanas Gustaitis, baigęs mokyklą (jam buvo suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis), kaip ir kiti jaunuoliai, stojo į Lietuvos savanorius. Tarnavo 2-ojoje, o vėliau 1-ojoje eskadrilėje, dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 m. sausio mėn. jis paskirtas karo aviacijos mokomojo būrio vado padėjėju, o balandžio mėn. – pirmosios oro eskadrilės lakūnu mokiniu. 1920 m. spalio 4 d. gavo užduotį bombarduoti lenkų užimtą Varėnos geležinkelio stotį. Lėktuvu „Albatros C III“ pakilo į orą, tačiau bombomis perkrautas jo lėktuvas neteko greičio ir nukrito. Laimei, bombos nesprogo, ir Antanas liko gyvas.
Gustaitis mėgo skraidyti. Iki 1920 m. vasaros atliko per 150 skrydžių. 1921 m. kovo mėn. jis buvo perkeltas į antrąją oro eskadrilę. Čia sėkmingai baigė aukštojo pilotažo kursus ir buvo paskirtas aviacijos teorijos instruktoriumi.
Antanas Gustaitis buvo geras matematikas ir puikus šachmatininkas. 1922 m. jis tapo Lietuvos šachmatų čempionu. Mėgo taip pat futbolą, keletą metų žaidė Kauno „Aviacijos“ futbolo komandoje.
1923 m. vasario 21 d. buvo perkeltas į mokomąją oro eskadrilę ir paskirtas jos vadu. Jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. Tais pačiais metais gavo paliepimą vykti į Italiją priimti nupirktus 10 dviviečių žvalgybos lėktuvų „Ansaldo SVA“.
Testuodamas lėktuvus ne kartą patyrė nelaimingų atsitikimų, bet iš jų dažniausiai išeidavo sveikas. 1923 m. liepos 13 d., bandant vokišką dvimotorį bombonešį „Friedrichshafen G III a“, 200 metrų aukštyje pateko į suktuką ir nukrito. Lėktuvas sudužo. Antanas Gustaitis bei kartu skridę lakūnai V. Čemarka, S. Tumas, M. Mačiokas, V. Reimontas ir mokinys G. Heidrikis buvo tik nežymiai sužeisti.
Baigęs aukštojo pilotažo kursus tapo aviacijos instruktoriumi. Po dvejų metų buvo paskirtas mokomosios oro eskadrilės vadu.
(Bus daugiau)
Sigitas Birgelis, punskas.pl