Visos ministerijos, išskyrus Krašto apsaugos, paskelbė, kaip šiemet taupys papildomus 4 proc. išlaidų. Krašto apsaugos ministerijai iš viso leidžiama papildomai netaupyti, o štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi mažiau išmokėti ne tik socialinių pašalpų, bet ir vaiko išmokų.
Pastarųjų sąskaita manoma sutaupyti net 15 mln. litų. Kaip pavyko įveikti skurdą? Priežastis labai paprasta – dėl mažėjančio gimstamumo ir didėjančios emigracijos Lietuvoje lieka vis mažiau vaikų, mažiau reikia ir pašalpų. „Paprasčiausiai išmokų reikės mažiau, nes Lietuvoje mažėja vaikų – dėl mažėjančio gimstamumo, emigracijos“, – paaiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis. Tačiau, anot jo, dėl to nekalta Lietuvoje vykdoma politika, nes „taip yra visoje ES“.
Nuo sunkmečio pradžios asmenų, gaunančių socialines pašalpas, skaičius kasmet auga ne kartais, o dešimtimis kartų. Nors pašalpininkams išlaikyti jau reikia milijardinių lėšų, valstybė nededa didesnių pastangų steigti daugiau darbo vietų, tai yra prašytojų skaičių bent kiek sumažinti.
Remiantis naujausiais duomenimis, daugiausia socialinės pašalpos gavėjų per 3 metus atsirado Kaune, neką mažiau nuo laikinosios sostinės „atsiliko“ Klaipėda, Vilnius, Šiauliai. „Taip, socialinės paramos prašančių asmenų skaičius auga, – patvirtino Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė. – Kiek šįmet jų bus, dar nežinome, bet turbūt vėl daugės. Tokioms tendencijoms turėjo įtakos ir nuo sausio 1 dienos įsigaliojusi nauja socialinės paramos gavimo tvarka.“
Pagal ELTĄ