Materialinės kultūros eksponatus etnografiniam muziejui surinko ir sutvarkė Juozas Vaina, mokytojas pensininkas iš Punsko. Labai įdomi yra ir jo asmenybė. Juozas Vaina Gimė jis 1916 metais ūkininko šeimoje. Vidurinę mokyklą baigė Vilniuje, ten pradėjo studijuoti Stepono Batoro universitete Matematikos-gamtos fakultete. 1937 m. persikėlė į Gdansko politechnikos instituto Architektūros fakultetą. Po audringų karo metų su šeima apsigyveno Punske. Nesiribojo tik pamokomis mokykloje. Rengė vaidinimus, mokė juostas austi, aktyviai įsijungė į visuomeninį kultūrinį gyvenimą. Žavėjo moksleivius ir bendradarbius savo sąmoju.
1968 metais ėmė rinkti „senienas”. Keliavo po aplinkinius kaimus ir ieškojo niekam nereikalingų daiktų. Išsaugojo nuo užmaršties ardymui skirtus valstiečių namus ir sodybas, įamžindamas jas fotojuostoje. Įrašinėdavo nykstančias liaudies dainas ir vietos poringes. Kruopštus rinkėjo darbas davė laukiamą vaisių.

Muziejaus eksponatai.  Dauguma muziejaus daiktų mena XX a. pradžią. Vienoje salėje galima pamatyti namų apyvokos, žemdirbystės padargus, amatininko įrankius, kraičio skrynią, kurioje jaunoji atsiveždavo, o vėliau laikydavo savo kraitį. Ją rakinta stambia spyna, kas rodo, kaip jos turinys buvo branginamas. Ekspozicijoje daug spyruoklinių užraktų, medinių ir metalinių spynų, pagamintų šių apylinkių kalvių. Jos taip sumaniai sukonstruotos, kad žmogus, neperkandęs paslapties, nebepajėgia tos skrynios atidaryti. Muziejuje galima pamatyti taip pat medines rankšluostines, molinius puodus, plokščią lėkštę sūriui, daugiau nei šimtą metų turintį lovuką barščiams.

Dėmesį patraukia seni žemdirbio padargai: šakės, spragilai javams kulti, nėščiai, kapokliai, pjautuvai. Kitoje salėje sukaupti eksponatai pasakoja apie kaimo moters darbus ir gyvenimą prieš kelias dešimtis metų. Čia stovi siauros tarpukario metų audimo staklės, rinkinys šaudyklių lininiams ir vilnoniams siūlams, verpimo ratelis, aukšti stovai su besišiepiančiais mediniais ir metaliniais strypais linų ir kanapių pluoštui šukuoti. Salės sienos nukabinėtos įvairiausiais audiniais, paklodėm, drabužiais, rankšluosčiais, staltiesėm, nėriniais, siuvinių ir kilimų skiautėm. Lankytoją stebina liaudies rūbai ir jų papuošalai bei audiniai.

Liaudies menas. Muziejuje netrūksta ir liaudies meno pavyzdžių, kaip antai: mediniai rūpintojėliai, kalti metaliniai kryžiai, apeiginė plastika, puikus lietuviškų maldaknygių rinkinys. Didelę vertę turi per penkis tūkstančius Juozo Vainos surinktų liaudies dainų, dainuškų, šmaikštų ir poringių tekstai. Čia saugomos nuotraukos jau seniai nesančių  Punsko, Smalėnų ir Seinų parapijų statinių.

Pinigų kolekcijos. Tarp istorinių atminų negalima nepastebėti gausios pinigų kolekcijos. Seniausia yra Zygimanto III laikų sidabrinė moneta. Verta paminėti 1775 metų „1/2 grossuo Reg. Pol.” ir 1801 metų „Wilhelm III Rex Prussorum”. Esama ir labai vertingų sidabrinių bei varinių kapeikų, popierinių rublių, lietuviškų tarpukario litų ir centų.

Iš raštijos paminklų paminėtini yra: 1547 metų fotografuotinė M. Mažvydo knyga, „Dzieje Jędrzeja Śniadeckiego t. III w Warszawie, nakładem Augusta Emanuela Glucksberga, księgarnia przy ul. Miodowej, Nr 497, 1840”, 1863 metų „Nowenos prie Wieszpaties Jezaus Szwencziausio, Panos Marijos ir Szwentuju Diewo Wilniuje. Kasztu ir spaustuveje J. Zawadzkio”, 1893 metų Lomžos gubernatoriaus raštas Seinų vyskupui.

Ekspozicija S. Dariaus ir S. Girėno atminimui. Atskira muziejaus salė skirta lietuvių transatlantinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno atminimui. Jie 1933 metais bravūriškai perskridę Atlantą žuvo katastrofoje Soldino (dabar Myślibórz) miške. Sienas ir stendus puošia laikraščių iškarpos, informuojančios apie šiuos narsuolius ir jų sulaužytą skrydį. Galime čia pamatyti jiems skirtus medalionus, ženkliukus, gaireles. Yra ir 1936 metais Marijampolėje atliktas koplytstulpis bei „Lituanikos” lėktuvo maketas.

Juozo Vainos atliktas darbas - visi šie surinkti ir atskirai gal net nepastebimi daiktai - saugoja atminimą praėjusių laikų ir rodo pagarbą žmonėms, kurie primityviais įrankiais gebėjo pasigaminti visa, ko jų buičiai reikėjo. Muziejus veikia Punsko LKN darbo valandomis. Prieš jį lankant reikia telefonu susitarti  – 87-5161032. Svečius vedžioja ir apie muziejų pasakoja Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

V.Z.