Lietuviškos kaimo mokyklos, nors palyginti ir nedidelės vaikų skaičiumi, nepaprastai šiltos, jaukios ir mūsų visuomenei bei lietuviškumo palaikymui šiame krašte didžiai reikšmingos. Šias mokyklas lankantys vaikai čia turi ne prastesnes, o gal, drįsčiau tvirtinti, net tam tikrais atžvilgiais ir geresnes negu didelėse mokyklose tobulinimosi sąlygas. Tai svarbūs mūsų priešpiliai ir nepaprastai reikšmingi lietuvių kultūros židiniai. Jei jų neteksime, prarasime daug.
Tautinės savimonės išsaugojimas pinigais nematuojamas. Tai turėtų įsisąmoninti tie, kurie kada nors ateity spręs šių mokyklų likimą.
Kaimo mokyklos nukentėjo įgyvendinus švietimo reformą ir įkūrus gimnazijas. Prieš keliolika metų Valsčiaus tarybos sprendimas mažinti organizacinį lygį pastatė kai kurias iš jų ties buvimo ir nebuvimo riba.
Spalio 8 dieną kartu su „Aušrelės“ redaktore Vida Baranauskaite nuvykome į Navinykų mokyklą, kur mus dainomis ir šokiais pasitiko gražiai pasipuošę moksleiviai.
„Stengiamės, kad mūsų mokiniai būtų mandagūs ir kultūringi, – sakė mokyklos direktorė Nastutė Sidarienė. – Praėjusiais mokslo metais mokiniai mokydamiesi, mokytojai mokydami – visi pasiekėme vidutinius rezultatus. Šeštokų išorinio patikrinimo rezultatas panašus į Lenkijos vidurkį. Prieš kelerius metus jis būdavo aiškiai geresnis.“
Nemažai pasiekimų Navinykų mokyklos mokiniai turi meno, vaidybos ir kt. srityse. Mokykla ugdo vaikų sceninius gebėjimus, ruošia spektaklius, sėkmingai pasirodo savo mokykloje ir Vaikų teatrų festivalyje.
Navinykų mokykla dalyvauja LLD, Lietuvių kultūros namų ir kitų organizacijų, įstaigų rengiamuose konkursuose ir renginiuose, pati organizuoja mokyklines ir tarpmokyklines šventes, renginius, konkursus, bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis.
Mokykloje daug dėmesio skiriama savo krašto pažinimui, patriotiniam auklėjimui. Čia yra švenčiamos tautinės šventės – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir atgavimo, Sausio 13-osios, Birželio 14-osios minėjimai ir kt.
(sb), punskas.pl