Šiandien, liepos 13-ąją, Vilniaus rajono savivaldyb? kartu su Lietuvos lenk? sąjunga pagerbs nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusios Armijos Krajovos atminimą ? bandymą paimti Vilni?. Konservatorius Rytas Kupčinskas ?sitikinęs, kad rengiant tokius min?jimus ?žeidžiamas nuo šios armijos kritusi? auk? atminimas.
Armija Krajova
Tuo metu Lietuvos lenk? sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius sako, kad istorinius ?vykius galima interpretuoti, bet j? nevalia pamiršti.
Armija Krajova ? pagrindin? Lenkijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai organizacija Antrojo pasaulinio karo metu. Armija atsakinga už karo nusikaltimus prieš lietuvius Vilniaus krašte.
Edvardas Trusevičius
Armija Krajova čia kovojo tiek prieš naci? okupantus, tiek ir prieš lietuvius, laikydama Vilniją Lenkijos dalimi ir siekdama ją v?l prijungti prie Lenkijos.
Vilniaus rajone, Kriauči?nuose, vyksiantis min?jimas prasid?s šv. Mišiomis prie paminklo Armijai Krajovai.
?Tai yra istorijos ?vykiai. Istorijos ?vykius galima interpretuoti, bet j? nevalia pamiršti. Prieš 70 met? vyko Armijos Krajovos operacija, tai jau ? istoriją nu?jęs reiškinys ir faktas“.
E. Trusevičius teigia pasisakantis už tai, kad užuot narplioję prieš 70 met? buvusius ?vykius, tiek lietuviai, tiek lenkai be nereikaling? papildom? emocij? kurt? naują dabart?. ?Tie, kurie šiuo atveju bando kurstyti tautinę nesantaiką, jiems reik?t? susimąstyti, ar tai verta daryti?, ? kalb?jo E. Trusevičius.
R. Kupčinskas mato auk? ?žeidimą
Rytas Kupčinskas
Kitokios nuomon?s laikosi Seimo narys, T?vyn?s Sąjungos ? Lietuvos krikščioni? demokrat? atstovas R. Kupčinskas.
?Armija Krajova ? dvilyp? problema ir situacija. Manau, netur?tume populiarinti arba organizuoti pagerbimo tos ginkluotos formuot?s, kuri vykd? nusikaltimus prieš m?s? krašto gyventojus. Daug gyventoj? nukent?jo, ir Dubingiuose yra paminklas Armijos Krajovos aukoms pagerbti. Tokiems dalykams tikrai negaliu pritarti?, ? sako R. Kupčinskas.
Sąj?džio pirmininkas mano, kad, organizuojant tokius min?jimus, negerbiamas auk? atminimas. ?Tai, manau, auk? atminimo ?žeidimas?, ? teig? parlamentaras.
Istorikas: tai n?ra žymi diena Lietuvai
Pasak A. P. Kasperavičiaus, lenk? kariuomen? prisid?jo prie Vilniaus išvadavimo ? išst?m? vokieči? kariuomenę. ?Jie mini Armijos Krajovos dalyvavimą m?šyje d?l Vilniaus. Jie negal?jo Vilniaus užimti vieni, tad paskui, grubiai tariant, Raudonoji armija sus?m? karininkus, o kareivius privert? stoti ? armiją, kuri jau buvo kontroliuojama Soviet? Sąjungos. Daugelis netur?jo kitos išeities?, ? sak? istorikas.
A. P. Kasperavičius pažymi, kad Armija Krajova ?vykd? nemažai karo nusikaltim?. Žinomiausias j? ? Dubingiuose, kur išžudyta apie 40 lietuvi?. ?Tačiau tai ir yra vienintelis atvejis, kur daug nužudyta, kitur pasitaikydavo, kad nušauna vieną kitą?, ? sak? VU docentas.
Istorikas neturi griežtos nuomon?s d?l rengiamo min?jimo. ?Iš vienos pus?s, ši švent? n?ra antilietuviška, nors galima vertinti ?vairiai kalbant apie Armijos Krajovos nusikaltimus lietuvi? atžvilgiu. J? b?ta, tačiau n?ra pagrindo to vadinti genocidu. (?) Bet, šiaip ar taip, tai n?ra žymi Lietuvos valstybei diena ? jeigu nešvenčiamas Vilniaus išvadavimas iš vokieči?, juo labiau Lietuva negali švęsti dalyvavimo tose kovose?, ? mano A. P. Kasperavičius.
Dubingi? žudynes tiria jau 20 met?
Armijos Krajovos veiklą Dubingiuose iki šiol tebetiria prokurorai. Dar 1992 m. Mol?t? rajono apylink?s prokurat?roje prad?tas ikiteisminis tyrimas d?l 1994 m. Dubingiuose ?vykdyt? žudyni?. Nustatyta, kad Vilniaus krašte veik? Armijos Krajovos 5-osios Vilniaus brigados b?rys, dalyvavęs 1944 m. Dubingi? kaimo žudyn?se.
Iš Lenkijos gautame atsakyme ? teisin?s pagalbos prašymą išvardinta per 200 penktosios brigados kari?, galimai dalyvavusi? žudyn?se. ?Dauguma j? mirę, apie kai kuriuos, pavyzdžiui, gimusius 1907 m., n?ra duomen? ? ar jie gyvena Lenkijoje, ar kažkur išvykę, n?ra duomen? apie j? mirt?. Lenkijoje tur?t? b?ti apie 20 dar gyvenanči? žmoni? ? teks v?l kreiptis ? lenkus, kad min?ti piliečiai b?t? apklausti. Yra duomen?, kad jie buvo, bet gali b?ti, kad jie šiose žudyn?se nedalyvavo?, ? DELFI sak? Mol?t? rajono apylink?s prokurat?ros prokuroras Gintaras Čekuolis.
Pasak G. Čekuolio, prieš kai kuriuos kaltinamuosius ? brigados vadus ? tyrimai nutraukti jiems mirus, dalis j? mirties bausme nuteisti Lenkijoje. 15 tom? byla ne kartą stabdyta ir v?l atnaujinta. Šiuo metu prokuroras ketina kreiptis su teisin?s pagalbos prašymu ? Lenkiją, kad b?t? apklausti ?tariamieji.
Siek? užimti Vilni? ir padar? nusikaltim? žmoniškumui
1993 m. Armijos Krajovos veiklą Lietuvoje tyr? Vyriausyb?s patvirtinta istorik? ir teisinink? komisija. Dokumente rašoma, kad Armija Krajova buvo Lenkijos emigracinei Vyriausybei Londone pavaldi partizanin? kariuomen?, veikusi Vokietijos okupuotos prieškarin?s Lenkijos valstyb?s teritorijoje, taip pat Ryt? Lietuvoje, Vakar? Baltarusijoje ir Vakar? Ukrainoje, kurias, 1920 m. ginklu už?musi, iki 1939 m. vald? Lenkija. Armija priklaus? antinacinei koalicijai ir siek? atkurti nepriklausomą Lenkijos valstybę 1939 m. sienomis.
Lenkijos emigracin? Vyriausyb? ir jai pavaldi Armija Krajova nepripažino Vilniaus gr?žimo Lietuvai, ruoš?si j? v?l atpl?šti nuo Lietuvos ? k?sinosi ? Lietuvos teritorijos vientisumą.
Kaip teigiama komisijos išvadose, Armijos Krajovos partizanai Ryt? Lietuvoje padar? nusikaltim? žmoniškumui, ?vairiais motyvais yra terorizavę ir žudę niekuo nekaltus civilius gyventojus, daugiausia lietuvius. ?Armija Krajova slopino lietuviškumą Ryt? Lietuvoje ir lauk? momento, kada bus galima užimti Vilni??, ? konstatavo komisija.
liepos 13, 2011 02:15
Mindaugas Jackevičius, www.delfi.lt
