Birželio 11 d. Leipalingyje (Druskinink? sav.) vyko renginys, skirtas pamin?ti 1923 m. kovo 23 d. Varvišk?s m?šyje žuvusiems Lietuvos kariuomen?s kariams ir Šauli? sąjungos nariams.
Varvišk?s m?šyje žuvusi? kari? ir šauli? ž?ties 10-?j? metini? min?jimas Leipalingio kapin?se. 1933 03 25 d. Iš žurnalo: Trimitas. 1933 m. balandžio 6 d. Nr. 14, p. 268.
Šeštadienio rytą švent?s dalyviai rinkosi prie Leipalingio Švč. Mergel?s Marijos ?mimo ? Dang? bažnyčios. Atvyko Alytaus apskrities A. Juozapavičiaus šauli? rinktin?s Alytaus, Druskinink? ir Lazdij? kuop? šauliai, Lietuvos politini? kalini? ir tremtini? sąjungos Lazdij? skyriaus nariai, žuvusi?j? gimin?s bei kiti svečiai.
Šauliai žengia ? Leipalingio parapijos bažnyčią prieš šv. Mišias
Parapijos klebonas kun. Paulius Marčiulionis aukojo šv. Mišias už Varvišk?s m?šyje žuvusius Lietuvos kariuomen?s karininkus, karius ir šaulius. V?liau šauli? rikiuot? atidav? pagarbą bei buvo pad?tos g?l?s prie paminklo (pastatytas 1928 m., atstatytas 1989 m.) žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę.
Po pamald? vykome ? Leipalingio kapines, kur buvo šventinamas paminklas. Jame juodo marmuro lentoje iškalta: ?ŽUVĘ KOVOJE UŽ LIETUVOS LAISVĘ 1923 m. KOVO 23 d. VARVIŠK?JE ŠAULIAI: FELIKSAS IR VIKTORAS KUCKAILIAI, JUOZAS KVEDARAVIČIUS, 11-OJO P?STININK? VILNIAUS PULKO KARIAI: LTN. ALEKSANDRAS URBELIS, EILINIAI: MIKAS GIEDRA, JONAS GRABAUSKAS, JUOZAS REVEIKIS, KOSTAS REPEČKA?. Renginio ved?jo pareigas atliko Sausio 13-osios brolijos Alytaus skyriaus narys Alfonsas Vitkauskas. Pad?tos g?l?s ir uždegtos atminimo žvak?s prie paminklo, minute tylos pagerbtas žuvusi?j? atminimas, tylą sudrebino šauli? atliktos pagarbos salv?s. Paminklą pašventino kun. P. Marčiulionis. Gausiai susirinkę renginio dalyviai ir plačios Kuckaili? gimin?s atstovai sugiedojo valstyb?s himną.
Gražiai ir prasmingai, prisimindami žuvusiuosius už Lietuvos Nepriklausomybę, prie paminklo kalb?jo alytiškis A. Vitkauskas, lietuvi? kalbos mokytoja, poet? Ona Alesi?t?-Bleizgien? (Leipalingis), Onut? Mikelionien? (Druskininkai). Ši? eiluči? autorius pateik? Varvišk?s kautyni? apžvalgą: ?Varvišk? ? tai senas kaimas ir buvęs dvaro palivarkas, ?sik?ręs prie Igaros up?s, netoli tos vietos, kur ji ir Juodoji Ančia ?teka ? Nemuną, 13 km ? pietryčius nuo Kapčiamiesčio. XX a. Nepriklausomyb?s kov? pradžioje Lietuvai netekus pietini? teritorij?, Varvišk? liko labiausiai ? pietus ?sik?ręs kaimas prie demarkacijos (administracijos) linijos. 1919?1920 m. šiame kaime prad?jo telktis Lietuvos prijungimo prie Lenkijos šalininkai, kurie paskelb? vadinamąją Varvišk?s savivaldą (lenk. Samorząd Warwiszki) arba dar kitaip ?placufką? ? sustiprintą karišką postą. Š? kaimą ir jo apylinkes netgi Varvišk?s ?respublikos?, kurios teritorija už?m? apie 30 kv. km, vardu vadino. Neutralioje zonoje esančiuose Varvišk?s, Bugiedos, Sventijansko kaimuose ir j? apylink?se susib?r? gerai ginkluotas, apie 300?400 vyr?, lenk? partizan? b?rys, kuriuos lietuviai vadino ?razbaininkais?.
Lietuva griežtai laik?si neutralios zonos taisykli? ir iš jos išved? savo karinius dalinius. Pasienio barą saugojo Lietuvos kariuomen?s kareiviai, tačiau j? sargybos postai buvo išd?styti retai, maždaug kas 7?8 kilometrai. Neutralioji zona buvo ?niekieno žem??, kurioje gyvenimas tapo sunkus ir pavojingas. Kadangi čia daugiausiai gyveno lietuviai, naktiniais kaim? puldin?jimais, žmoni? žudymais, sodyb? deginimais, grobimais ir apipl?šimais siekta ?bauginti gyventojus ir priversti pasisakyti už prijungimą prie Lenkijos. Nepakeldami tokio teroro ir nor?dami apsiginti, kaim? gyventojai aktyviai b?r?si ? šauli? b?rius.
Nors lietuvi? milicininkai ir šauliai sureng? kelis žygius prieš Varvišk?s ?respublikoje? ?sitvirtinusius lenk? partizanus, bet nepavyko sunaikinti j? štabo ir pagrindini? paj?g?. Lietuvos kariuomen?s vadovyb?s kantryb? išseko, kai 1923 m. kovo 19 d. (per šv. Juozapo religinę šventę) 17 val. apie 150 p?sči? ir 30 rait? lenk? partizan? užpuol? Paliepio k. (Kapčiamiesčio vls.) ir žiauriai nužud? Sein? baro atskirosios lauko sargybos kareivius ? 11-ojo p?st. Vilniaus pulko 4-osios kuopos j. psk. Joną Taur? (g. 1900 Birž? aps.), eilinius: Vladą Verpetą (g. 1898 Telši? aps.), Joną Jaruck? (g. 1901 Telši? aps.), Abraomą Štramą (g. 1901 Ukmerg?s aps.) ir Mordchel? Kacą (g. 1901 Taurag?je) bei sunkiai sužeid? eil. Benadą Rimšą (g. 1901 Švenčioni? aps.). Kovo 22 d. žuvusieji iškilmingai palaidoti Alytuje. Toks barbariškas lenk? elgesys sukr?t? visą Lietuvą. Reikalauta likviduoti Varvišk?s bandit? gaują.
Varvišk?s ?respubliką? likvidavo iš Alytaus atvykęs 11-ojo p?st. Vilniaus pulko 1-asis batalionas (vadas kpt. Henrikas Songinas), kurio kuopoms vadovavo: 1-osios kuopos vadas vyr. ltn. Arsenijus Borchertas ir ltn. Jok?bas Gotlybas, 2-osios kuopos vadas vyr. ltn. Vladas Ščepanavičius ir ltn. Aleksandras Beras, 3-osios kuopos vadas vyr. ltn. Vladas Opulskis ir ltn. Bronius Steponavičius, 1-osios kulkosvaidži? kuopos vadas vyr. ltn. Eduardas Berentas; talkino Liškiavos, Merkin?s, Perlojos ir vietiniai šauliai bei milicija.
1923 m. prieš šv. Velykas 11-ojo p?st. Vilniaus pulko 1-asis batalionas gavo ?sakymą pakeisti 2-ąj? batalioną, kuris saugojo pasienio barą Leipalingis-Lazdijai. Bet prieš tai 1-ojo bataliono vadui ?sakyta nuvykti ? Varviškę ir sunaikinti pl?šik? lizdą. Iš Merkin?s plentu nuvykus ? Leipaling?, gautas nurodymas: nakt? pri?jus miško takais, aplenkiant lenk? partizan? sargybas, apsupti Varvišk?s k. ir sunaikinti visą bandit? ?gulą. Kovo 23 d., anksti ryte, per nakt? atžygiavusios 3 grup?s buvo už?musios pozicijas prieš lenk? partizanus. Viena grup?, vadovaujama ltn. Aleksandro Urbelio, ?sitvirtino palei Baltosios Ančios žiotis, antroji grup? ? už Baltosios Ančios, palei Bugiedos k., ir trečioji, vadovaujama ltn. A. Bero, ? palei Varvišk?s kaimą. Priart?jus prie Varvišk?s k. susidurta su lenk? partizan? sargybos žvalgyba. Po susišaudymo sargyba atsitrauk?, palikdama 2 nukautus. Sub?gę ? apkasus, lenk? partizanai tuojau atideng? smarkią kulkosvaidži? ir šautuv? ugn?. Lietuviai puol? ? apkasus, užvir? durtuv? m?šis. Lenk? partizanai atsišaudydami prad?jo b?gti iš apkas?. Partizan? štabas buvo apsuptas, po atkakli? kautyni? ?tvirtinimai užimti ir sugriauti, Varvišk? užimta, nepad?jo ir stipri priedanga iš anapus Nemuno. ?Placufkos? ?gula valtimis per Nemuną pab?go ? Lenkijos pusę, prieš tai sudegindama trobesius. Sudeg? ir koplyčia, kurioje laikyta amunicija. Surasta 150 šautuv?, kurie, negalint išvežti ? sunaikinti. Liko apie 30 užmušt? bei sužeist? lenk? partizan?. M?šio metu taip pat žuvo keli Varvišk?s k. gyventojai: Karolis Albaitis, Rozalija Šumski?t?, Stanislovas Radzevičius. Vadinamoji Varvišk?s ?respublika? nustojo gyvavusi. Kad daugiau tai nesikartot?, ten palikta sustiprinta Lietuvos kariuomen?s sargyba. V?liau sužinota, kad Lenkijos kariuomen? atb?gusius lenk? partizanus nuginklavo. Pab?g?liai rado prieglobst? dideliame lenkiškame Pšelomo kaime.
Varvišk?s karin? ekspedicija, kurioje dalyvavo apie 300 lietuvi? kari? ir šauli?, iš j? pareikalavo nemažai auk?. Per kautynes žuvo 11-ojo p?st. Vilniaus pulko ltn. Aleksandras Urbelis (g. 1900 K?daini? aps.), ltn. Aleksandras Beras (g. 1895 Marijampol?s aps.; palaidotas Veiveri? mstl. kapin?se) ir 4 kareiviai: 2-osios kuopos eil. Juozas Reveikis (nukautas prie Varvišk?s) bei 4-osios kuopos eiliniai Jonas Grabauskas, Kostas Repečka, Mikas Giedra (nukauti prie Sventijansko). Eil. Jonas Pakeris ir Bronius Šerelis dingo be žinios (pateko ? nelaisvę). Dar žuvo karin?je operacijoje dalyvavę šauliai Feliksas Kuckailis, Jok?bo, ir jo s?nus Viktoras Kuckailis (gyv. Leipalingio vls., Mikalinos k.) bei Juozas Kvedaravičius, Stasio (gyv. Leipalingio vls., Neliuboni? k.). Sužeisti: vyr. ltn. Vladas Opulskis (g. 1886 Telšiuose), 1-osios kulkosvaidži? kuopos eil. Vincas Akelevičius, kuriam už parodytą narsumą v?liau suteiktas grandinio laipsnis, ir dar vienas karys. Šaulys Vaclovas Jurkonis, Domo (g. 1904, gyv. Leipalingio vls., Neliuboni? k.) sužeistas Varvišk?s m?šyje ir mir? nuo žaizd? namuose (palaidotas Leipalingio mstl. kapin?se). Perlojos b?rio šaulys Stasys Ivanauskas sužeistas ? dešinę koją ir ranką. Per m?š? susprogdintas lietuvi? lengvasis kulkosvaidis.
1923 m. birželio 13 d. Leipalingio kapin?se perlaidoti (iki tol jie buvo palaidoti už demarkacijos linijos) Varvišk?s m?šyje žuvę šauliai Viktoras Kuckailis ir jo t?vas Feliksas Kuckailis, Antanas Kvedaravičius, taip pat 11-ojo p?st. Vilniaus pulko ltn. Aleksandras Urbelis ir, sp?jama, kariai Jonas Grabauskas (g. 1901 Marijampol?s aps.), Kostas Repečka (g. 1901 Ukmerg?s aps.), Mikas Giedra (g. 1901 Taurag?s aps.).
Nuo to laiko liov?si lietuvišk? kaim? puldin?jimai, o vietiniai Varvišk?s gyventojai, lenk? partizanams ir agitatoriams pasitraukus, tapo lojaliais Lietuvos piliečiais. Piet? Lietuvos dz?kams prasid?jo ramesnis gyvenimas.
Nepriklausomos Lietuvos metais Leipalingio šauli? namuose Varvišk?s m?šyje žuvusiems pagerbti ?rengtos atminimo lentos, kuriose ?rašytos žuvusi?j? pavard?s. 1933 m. kovo 25 d. Leipalingyje vyko šauli? suorganizuotas per Varvišk?s m?š? žuvusi?j? 10-mečio sukakties min?jimas. Išlikusioje t? met? nuotraukoje matosi didelis medinis kryžius, kuris iki m?s? dien? neišliko?.
A. Vitkauskas ?teik? Alytaus apskr. A. Juozapavičiaus šauli? rinktin?s vado ats. kpt. Skirmanto Valatkevičiaus pad?kos raštus asmenims, pad?jusiems statyti paminklą ir organizuoti šventę. Žuvusi? Varvišk?s m?šyje ir pokario kovose partizan? atminimui LPKTS Lazdij? skyriaus Laisv?s kov? dain? ansamblis ?Žilvitis? atliko keletą tautini?-patriotini? ir partizanams skirt? dain?.
Po min?jimo Leipalingio kapin?se dauguma renginio dalyvi? išvyko ? Mikalinos k. (Lazdij? r.), kuriame vyko Kuckaili? gimin?s susib?rimas. Druskinink? kuopos Jovaiši? šauli? b?rio vadas Aleksandras Kuckailys papasakojo, kad sumanymas pastatyti paminklą žuvusiems Varvišk?s kautyn?se šauliams ir kariams kilo 2010 metais. ?takos tur?jo ir 2010-?j? ruden? išleista knyga ?Žuvę už Lietuvą. Laisv?s kovos Dainavos krašte 1918?1923 metais?, kurioje plačiai, remiantis archyviniais dokumentais, aprašyta Varvišk?s ?respublika? ir jos likvidavimas. 1923 m. m?šyje su lenkais žuvę šauliai Feliksas ir Viktoras Kuckailiai ? A. Kuckailio gimin?s. Iniciatyvai pritar? ir kaunietis Ignas Kuckailis, kurio senelis Feliksas ir d?d? Viktoras Kuckailiai žuvo m?šyje. Akmenys paminklo statybai surinkti iš Mikalinos k. lauk?. Tai tarsi simbolis, nes 1923 m. žuvę t?vas ir s?nus Kuckailiai gyveno Mikalinos kaime. Iš kaimo kilę dauguma 1918?1919 m. Lietuvos kariuomen?s savanori?, o lauko akmuo simbolizuoja lietuvišką stiprybę. Paminklo pastatymui vadovavo meistrai Ar?nas Kuliešius ir Art?ras Kuckailis, o svarbiausi pad?j?jai ? Jovaiši? b?rio šauliai.
Džiugu, kad vietini? patriot? d?ka ne tik pagerbtas, bet ir ?amžintas žuvusi?j? atminimas. Mat kiekvienas pastatytas paminklas, kiekviena parašyta knyga Laisv?s gyn?j? atminimui ? dar labiau ?tvirtina Lietuvos Nepriklausomybę.
Gintaras Lučinskas
Leipalingio parapijos klebonas kun. P. Marčiulionis šventina paminklą
Renginio dalyviai gieda valstyb?s himną
Druskinink? kuopos Jovaiši? šauli? b?rio vadui A. Kuckailiui (centre) ?teiktas pad?kos raštas
G. Lučinsko nuotr.