Suvalkų kultūros centre Nonevičiaus g. 71 jau ne kartą surengta paroda, kurioje buvo eksponuojami moterų nutapyti paveikslai. Daug metų čia veikia tapybos dirbtuvė, vadovaujama Halinos Mackevič (Halina Mackiewicz), kurioje tapybos meno mokosi ne tik moterys, bet ir moksleiviai. Eilinė paroda „Kwietne opowieści“ („Gėlių pasakojimai“), pažyminti tapytojų grupės „Sztalugi“ (lenk. sztaluga – molbertas) įkūrimo dešimtmetį, buvo atidaryta 2016-01-21 (ketvirtadienį). Šios grupės įkūrėja ir vadovė yra profesionali tapytoja (dailininkė), baigusi aukštąjį mokslą, daug metų dirbanti Suvalkų kultūros centre, organizuojanti tapybos mėgėjų išvykas į gamtą, projektuojanti ir atliekanti scenografiją, iliustruojanti Suvalkų kultūros centro leidinius.
Aurelija Pečiulytė ir Halina Mackiewicz
Parodos atidarymas vyko pastato pirmojo aukšto vestibiulyje, šalia koncertų salės. Į jį susirinko daug žmonių. Dalis dėl vietų stokos buvo priversti stovėti ant laiptų. Atidarymui vadovavo H. Mackevič. Pradžioje ji visus karštai pasveikino, o paskui kvietė kiekvieną moterį, pristačiusią parodai savo nutapytus paveikslus. Tarp jų buvo: Genovaitė Pečiulytė iš Suvalkų bei punskietės Aurelija Pečiulytė ir Jolanta Naskrent (Jolanta Naskręt). Kai kurios moterys pristatė po vieną paveikslą, bet dauguma – po kelis. Kiekvienai darbų autorei H. Mackevič padėkojo ir įteikė dovanų puodelį bei 2016 m. kalendorių „10 lat grupy plastycznej SZTALUGI“ („Dailės grupės SZTALUGI 10-metis“), kuriame išspausdinta po vieną parodai pristatytą kiekvienos tapytojos paveikslą. Apdovanotos moterys buvo pakviestos į parodų salę, kur nusifotografavo su grupės vadove. Vėliau visiems susirinkus koncertų salėje trumpą programą parodė ansamblis „Wakacyjna Grupa Wujka Gienka“ („Dėdės Geniaus atostogų grupė“).
Proginiame kalendoriuje rašoma: „Dailės grupę SZTALUGI, veikiančią prie Suvalkų kultūros centro tapybos dirbtuvės „Centrum“, 2005 m. įkūrė profesionali tapytoja Halina Mackevič. Šioje grupėje yra ne tik mėgėjos, bet ir aukštosios dailės mokyklos absolventės. Jos paveiksluose vaizduoja Suvalkų architektūrą ir Suvalkijos gamtovaizdžius. Yra sukūrusios taip pat paveikslų, kuriuose vyrauja žmogus ir jo išskirtinumas, natiurmortų, drobių su gilia simbolika. Menas jas paskatino ne tik dalyvauti Suvalkų kultūriniame gyvenime, bet ir jį kurti. Grupės gyvavimo laikotarpiu moterys dalyvavo tarptautiniame tapybos plenere Suvalkijoje „U źródła“ („Prie šaltinio“) ir pleneruose Lietuvoje. Per dešimt metų grupė galerijoje „Na marmurach“ („Ant marmuro“) pristatė keletą įdomių ekspozicijų, kaip antai: „Żywioły“ („Stichijos“), „W poszukiwaniu natury rzeczy“ („Ieškant daiktų prigimties“), „Człowiek“ („Žmogus“), „Zwierzęta“ („Gyvūnai“), „Rysunek – pastel“ („Piešinys – pastelė“). Jubiliejinė paroda, tai puiki proga apibendrinti grupės SZTALUGI dešimties metų veiklą.“
Iš viso parodai buvo pristatyti 64 paveikslai, kuriuos nutapė 22 moterys. Jie buvo pakabinti ant pirmojo aukšto koridoriaus sienų ir vestibiulyje. Koridoriuje galima buvo pamatyti, tarp kitko, šiuos paveikslus: Genovaitės Pečiulytės tapytas drobėje aliejiniais dažais „Kalijas“ (70 x 50 cm, 2015), Aurelijos Pečiulytės tapytas drobėje akrilo dažais „Kiaulpienes“ (60 x 60 cm, 2015), Jolantos Naskrent tapytą drobėje akrilo dažais „Kiaulpienę“ (40 x 50 cm, 2015).
Beveik visuose paveiksluose buvo pavaizduotos gėlės: ramunėlės, rožės, šeivamedžiai, saulutės, jazminai ir kt.
Parodos atidarymui pasibaigus pakalbinau G. Pečiulytę, A. Pečiulytę ir H. Mackevič. Štai jų išsakytos mintys.
Genovaitė Pečiulytė: Piešti mokiausi pagrindinėje mokykloje. Mintis pradėti tapyti kilo tuomet, kai mano gyvenime susiklostė tam tikros aplinkybės. Tapybos pagrindų mokiausi 2 metų neakivaizdiniuose kursuose ESKK (Europejska Szkoła Kształcenia Korespondencyjnego w Poznaniu – Akademia Rysunku, Europos korespondentinė ugdymo mokykla Poznanėje – Piešimo akademija). Ši mokykla kartą per mėnesį atsiųsdavo knygelę apie tapybos pagrindus, su kuria turėjau gerai susipažinti, paskui atlikti namų darbą ir išsiųsti jį mokyklai. Vėliau 4 metus mokiausi tapyti Suvalkų kultūros centro tapybos dirbtuvėje „Centrum“. Mane mokė instruktoriai Andžejus Zujevičius (Andrzej Zujewicz) ir Halina Mackevič. Mano paveikslų temos įvairios. Tapau gamtovaizdžius, gėles, žmones, arklius, žvėris, paukščius.
Aurelija Pečiulytė: Pomėgis tapyti, tai mano vaikystės svajonės išsipildymas. Vaikystėje labai mėgau piešti. Tik vis neturėjau laiko rimčiau tuo susidomėti. Prieš kelerius metus buvau išėjusi sveikatingumo atostogų. Tuomet atsirado daugiau laisvo laiko ir sugrįžau prie senos svajonės pabandyti tapyti. Iš G. Pečiulytės sužinojau, kad Poznanėje veikia neakivaizdiniai piešimo kursai. Aš juos ir baigiau. Tapyti mokiausi lankydama užsiėmimus Suvalkų kultūros centro tapybos dirbtuvėje „Centrum“. Juos vedė tapytoja H. Mackevič. Ji per kiekvienus užsiėmimus nurodydavo temą ir motyvą.
Tapyti pradėjau maždaug 2012 m. Šiam pomėgiui negaliu skirti daug laiko, kadangi dirbu. Paveiksluose daugiausia vaizduoju gėles ir gamtovaizdžius. Bandau tapyti žmones. Žinau, kad šioje srityje turiu dar labai daug mokytis, kai palyginu parodoje eksponuojamą savo paveikslą su kitų moterų.
Halina Mackevič: Kaip buvo pasirinktas grupės pavadinimas „Sztalugi“? Mintis taip pavadinti kilo tada, kai mūsų grupė pradėjo bendradarbiauti su tapytojų mėgėjų grupe „Chevalet“ („Molbertas“) iš Prancūzijos. Tai buvo panaši grupė kaip ta, kuri tuomet veikė prie Regioninio kultūros ir meno centro Suvalkuose (dabar tai Suvalkų kultūros centras). Šis bendradarbiavimas vyko XX ir XXI a. sandūroje. Grupė iš Prancūzijos atvykdavo pas mus į praktinius tapymo užsiėmimus. Tuomet pagalvojau, kad galėtume suvalkiečių tapytojų mėgėjų grupę taip pat pavadinti „Sztalugi“. Labai sunku gamtoje tapyti be molberto (stovo). Dirbtuvėje dar galima kaip nors apsieiti ir be stovo. Tapant gamtoje – jau nelabai. Juk kartais pučia vėjas, lyja. Gerai turėti prietaisą, ant kurio galima padėti paveikslą ir atremti.
Kiekviena iš 22 moterų, kurios pristatė savo darbus galerijoje „Ant marmuro“, yra ypatingas „molbertas“. Jos nuostabios, fantastiškos.
Manau, kad šis pavadinimas yra tinkamas. Negalvojau apie kitą, originalesnį. Galima buvo pavadinti grupę „Dėme“, „Dėmele“ arba kokiu anglų kalbos žodžiu.
Dauguma moterų pristatė po 3–4 darbus. Tai daugiausia paveikslai, tapyti aliejiniais dažais drobėje. Tik vienas nutapytas akrilo dažais.
Parodą verta aplankyti. Ji veiks iki š. m. kovo 31 dienos.
Sveikinu dailininkę Haliną Mackevič, surengusią tokią didelę ir įdomią parodą. Linkiu jai sėkmės tolesniame darbe. Norėčiau pasveikinti taip pat Genovaitę Pečiulytę ir Aureliją Pečiulytę, pristačiusias savo paveikslus. Linkiu toliau tapyti, tobulėti ir parodyti savo darbus visuomenei. Gerai, kad jos randa laiko ir turi noro užsiimti tokiu prasmingu pomėgiu. Tai sveikintina.
Paveikslų tapymas – labai naudingas pomėgis. Jis padeda žmogui atsipalaiduoti, pamiršti kasdienius rūpesčius. Labai teigiamai veikia žmogaus psichiką. Kai kurie kaliniai taip pat tapo paveikslus. Prisimenu, kad prieš kelerius metus Suvalkų prekybos ir pramogų centre „Plaza“ buvo surengta kalinių paveikslų paroda.
Kostas Leončikas, punskas.pl
molbèrtas – medinis įtaisas tapomam paveikslui pritvirtinti
plenèras – tapymas gamtoje
natiurmortas – dailės žanras – vaizdavimas apyvokos reikmenų, nuskintų gėlių, vaisių, nušautų paukščių ir kt.; paveikslas, vaizduojantis tokius daiktus
Kosto Leončiko nuotraukos