Visi laukėme pavasario, nors žiema šiemet nebuvo nei sunki, nei gili. Buvę šiek tiek šalta, šiek tiek sniego. Ilgėjomės pavasario, bet šiltų dienų pasitaikė tik iki Velykų, kurios šiais metais gan vėlyvos. Žmonės sako, kad kai Velykos vėlyvos, tai ir pavasaris toks. Tačiau kodėl šiemet jis toks šaltas, kad net stikliniam šiltnamyje sušalo pasodinti agurkai ir pomidorai? Jau ir gegužė, o vis šalta. Stiprus žiemių vėjas šaldo darželio ankstyvas gėles, kurios jau krauna žiedelius.
Ūkininkai baiminasi dėl vasarojaus. Daugelis spėjo jį pasėti prieš šv. Velykas, bijodami gegužės sausrų, kurios kartojosi keletą pastarųjų metų. Tie, kurie nepasėjo vasarinių javų, irgi baiminasi, nes nuolatiniai lietūs įmerkė dirvožemį, tad ilgokai negalima bus įvažiuoti traktoriumi. Dažnai tenka nugirsti žmones sakant: „Ir tiems negerai, kas pasėjo, ir tiems, kurie dar nepasėjo.“
Džiaugiasi, kas rudenį pasėjo žieminius javus. Po žiemos gražiai sužėlė rugių, kvietrugių laukai, mažai kur neatsigavo, iššalo. Šernų ir gervių, sako, padaugėję. Ir bebrų yra daug, tad nemažai pridaryta žalos.
Šeimininkės vis dar laiko ant palangių dėžutėse pomidorus. Kai kurie jų jau pražydo. Šiltnamyje auga kopūstų, kalafiorų daigeliai, salotos, krapai. Labai reikia, kad atšiltų, tada daigelius galima bus vienus persodint į lysves, kitus į šiltnamius. Vien dėl morkų nesibaiminama. Kai kurios moterys sako sėklas lysvėse pasėjusios rudenį. Mat joms nekenkia šaltukai. Burokėliams taip pat. Kitos daržovės gali lauke nušalti, tad dar susilaikoma nuo jų sodinimo ir sėjimo.
Ūkininkai neskuba sėti kukurūzų, nes bijosi minusinės temperatūros. Naktys dar šaltos. Po lietų sunku purenti šlapoką žemę. Ji per daug lipni. Laukiama, kada bus biri ir purenant bus galima padidinti dirvoje deguonies kiekį. Vasarojui irgi negerai, jis pelija, gali silpnai dygti ar vietomis visai sunykti. Tuomet reiktų naujai sėti.
G. P., punskas.pl