Gegužės 16 d. Vyriausybėje vyko Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdis. Jo metu buvo diskutuojama, kaip pasaulio lietuviai galėtų prisidėti prie valstybės atkūrimo 100-mečio šventės, taip pat aptarti kiti aktualūs klausimai, tokie kaip dvigubos pilietybės įteisinimo procesas.
Drauge galime nuveikti nepalyginamai daugiau nei dirbdami atskirai. Kaip ir kaskart mūsų susitikimuose, taip ir šiandien noriu dar sykį pakartoti – jūsų žinios ir patirtis visada buvo ir yra labai svarbios Lietuvai“, – sakė posėdžiui pirmininkavęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Susitikime dalyvavęs Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus pristatė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, šimtmečio šventės koncepciją bei vizualinį identitetą.
„Nors Lietuvos valstybingumo ištakos siekia daugiau nei 1000 metų, 2018 m. Lietuva minės atkurtos valstybės 100 metų jubiliejų. Tai tik dalelė mūsų istorijos, tačiau nepaprastai svarbi. 1918 m. pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas yra milžiniškas žmonių, nepabūgusių prisiimti atsakomybę už savo valstybės ateitį, laimėjimas. Tai laimėjimas žmonių, kurių dėka šiandien galime jaustis laisvi ir nevaržomi, dalytis savo kūryba ir pasiekimais su visu pasauliu. Pagrindiniai koncepcijos idėjos elementai – kūryba, dalijimasis ir atsakomybė – atitinka Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įtvirtintas svarbiausias vertybes – atvirumą, kūrybingumą ir atsakomybę“, – kalbėjo Vyriausybės vicekancleris. R. Vaitkus pažymėjo, kad pasitinkant 100 metų jubiliejų, tikimasi išeivijos įsitraukimo į šventinius renginius ir iniciatyvas. „Visi šventiniai renginiai bus skiriami žmonėms bei jų idėjoms. Minint valstybės atkūrimo šimtmetį, bus siekiama didinti visuomenės socialinę ir pilietinę atsakomybę, skatinti savanorišką veiklą ir taip ne tik toliau stiprinti valstybingumo idėją, bet ir įtvirtinti modernios ir kūrybiškos valstybės įvaizdį“, – sakė R. Vaitkus ir pridūrė, kad PLB nariai yra puikūs Lietuvos ambasadoriai svetur.
PLB valdybos Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, pristatydama išeivijos planus valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimui, pasakojo, kad dar šiemet Prezidento Antano Smetonos dvaro teritorijoje, Ukmergės raj., Užulėnio kaime, per Pasaulio lietuvių vienybės dieną, liepos 17-ąją, PLB ketina pastatyti stogastulpį solidarumui su Tėvyne ir vienybei su tauta įprasminti. O kitų metų vasarą aktyviai ir gausiai dalyvauti Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Kaune.
Kitas PLB valdybos sumanymas, skirtas valstybės šimtmečiui, – bendradarbiaujant su M. K. Čiurlionio namais Vilniuje sukurti po bendruomenes keliaujantį projektą, pristatantį M. K. Čiurlionį ir jo kūrybą vaikams bei visai šeimai „Šiandien karaliai mums pasakas seka“. O bendradarbiaujant su Scenos ir estetikos mokykla sukurti ir parodyti roko operą „Nepriklausomybė“.
2018 m. Vasario 16-osios proga PLB valdyba skelbs akciją „Grįžk į Lietuvos gimtadienį“. Ir galiausiai, žinoma, kitas PLB valdybos uždavinys – prikviesti kuo daugiau išeivijos dalyvių į Lietuvos šimtmečio Dainų šventę „Vardan tos“. Galiausiai svarbu paminėti ir tai, kad kiekvieno krašto lietuvių bendruomenė rengs savo programą, skirtą valstybės atkūrimo 100-mečiui.
„Planavimas sunkus, nes, išskyrus tuos kraštus, kuriuose veikia ilgamečiai fondai, susiduriama su finansiniais sunkumais. Todėl svarbu, kad Lietuvos institucijos, globojančios užsienio lietuvių veiklą per „Globalios Lietuvos“ programą, iš anksto paskelbtų savo lėšas užsienio lietuviams jubiliejaus minėjimo veiklai finansuoti“, – kalbėjo J. Caspersen.
PLB valdybos pirmininkė Dalia Henke dar kartą padėkojo Vyriausybės vadovui už sprendimą nerengti referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo kartu su Seimo rinkimais spalio mėnesį. „Džiaugiuosi jūsų sprendimu neskelbti referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, nes dabartinėmis sąlygomis pasiekti reikiamų referendumo rezultatų yra tikrai neįmanoma. Labai vertinu jūsų supratimą ir įsiklausymą“, – pakartojo D. Henke.
Posėdyje dalyvavo:
Algirdas Butkevičius – Ministras Pirmininkas, Rimantas Vaitkus – Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Jonas Paslauskas – Ministro Pirmininko patarėjas užsienio politikai, Lina Saulėnaitė-Višinskienė – LRVK Užsienio ir ES reikalų skyriaus patarėja, Dalia Henke – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė, Vida Bandis – PLB atstovė Lietuvoje, Rolandas Žalnierius – PLB valdyba, Jūratė Caspersen – PLB valdyba, Dalia Shilas – PLB valdyba, Arūnas Teišerskis – PLB valdyba, Prelatas Edmundas Putrimas – PLB valdyba (atstovavo Angelę Kovak), Algimantas šešelgis – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Mantvydas Bekešius – Užsienio reikalų viceministras, Edmundas Žilevičius – Finansų viceministras, Arnas Neverauskas – Kultūros viceministras, Julius Pagojus – Teisingumo viceministras, Elvinas Jankevičius – Vidaus reikalų viceministras, Virginija Rinkevičienė – Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja, Lina Žukauskaitė – URM l.e.p. Užsienio lietuvių departamento (ULD) direktorė, Sigitas Stasiulis – Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus vedėjas, Jonas Prunskis – PLB, Kęstutis Eidukonis – PLB, Henrikas Antanaitis – PLB, Juana Kuras – PLB, Marius Juška – URM ULD, Neringa Čiakienė – URM ULD, Valda Lukoševičienė – URM ULD, Milda Laurutėnaitė – KKSD prie LRV Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėja, Audrius Siaurusevičius – Lietuvos radijas ir televizija, direktorius.
„Pasaulio lietuvis“, 2016 m. birželio nr.
Adomo Mickevičiaus (LRVK) nuotraukos
Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija,Užsienio reikalų ministerijos departamentas užsienio lietuvių reikalams, Šviet.ir mokslo ministerijos užsienio lietuvių skyrius – institucijos,kurios pasižymi tuo,kad daug kalba,bet nepasižymi gera praktine veikla, nėra įtakinga. Į užsienio lietuvių veiklos reikalų koordinavimą nėra įtraukta nei viena Lietuvos Seimo institucija ar Komisija,be to Vyriausybės aukšti pareigūnai,pvz. Vyriausybės kanclerio pavaduotojas,atsakingi už užsienio lietuvių globos reikalus, iš dalies yra nomenklatūrinio su sovietinio mentaliteto palikimu veikėjai.Minėtos Koordinavimo komisijos veikla yra grindžiama Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030″ ir ,,Globalios Lietuvos“ programa,kurios sukurtos,deja, šių laikų liberalios / neoliberalios/ ideologijos vertybių pagrindu,tad jose nekalbama apie lietuvių tautos pagrindines vertybes,istorinės atminties išlaikymą,lietuvių masinę emigraciją,tautiečių sugrąžinimo į Tėvynę reikalus ir pan.Tikėkimes,kad ateity užsienio lietuvių reikalai bus sprendžiami efektyvesniame ir kokybiškesniame lygmeny,atsisakant globalizmo ir kosmopolitizmo idėjų.