Pastaruosius dvejus metus pasaulį užvaldė asmenukių (autoportretinių nuotraukų) ir grupinukių (grupės nuotraukų) manija. Tai turbūt naujausia fotografavimosi mada, kuria stipriai susidomėję yra psichologai. Grupinukės, tai visai „šviežias“ fotografavimo būdas. Pats terminas dar nėra sunormintas, pritaikytas lietuvių kalboje, bet užtat asmenukė jau kurį laiką verčia pasaulį aukštyn kojom.
Žodį „selfie“ Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) keičia lietuvišku atitikmeniu – asmenukė, aiškindama taip: „Tai autoportretinė nuotrauka, dažniausiai daroma išmaniuoju telefonu ir dedama į socialinius tinklus“[1]. Įdomu, kad čia nurodoma net įranga, kuria galima padaryti tą specifinę ir pačią populiariausią pūstų lūpų ir didelių akių nuotrauką.
Kai tik kišenėse ir rankinėse įsikaraliavo išmanieji telefonai, atsirado galimybė patiems kurti itin geros kokybės nuotraukas. Bet. Kai mobiliajame telefone atsirado priekinės kameros, žmonės pametė galvas dėl savo įvaizdžio kūrimo. Fotografijose pradėta konstruoti gyvenimus, kurie iki galo nėra tikri, o kartais visiškai neatitinkantys realybės. Asmenukėmis, pavyzdžiui, formuojama dirbtinė veido išraiška. Atrodo, kad čia nieko bloga, bet norint pasiekti tinkamą rezultatą, atliekama ne viena ir ne kelios, o keliolika ar keliasdešimt nuotraukų-asmenukių. Viena, pati gražiausia ir idealiausia nuotrauka, talpinama socialiniuose tinkluose (facebook, twitter, instagram). Labai dažnai per asmenukę su kitais vartotojais norima pasidalinti savo nuotaika, pasigirti nauja šukuosena ar ilgomis blakstienomis. Vėliau laukiama draugų ir pažįstamų vertinimo – „dūšią“ pakeliančių „like“ – ženkliukų „patinka“. O kuo daugiau, tuo geriau. Jeigu dar pavyksta sulaukti teigiamo komentaro, tiesiog nuostabu! Asmuo jaučiasi pakylėtas, visų mylimas, na, ir gražus! Jeigu po nuotrauka mažai vadinamųjų like‘ų (VLKK nepateikia atitikmens), tada pašalinama „nevykusi“ asmenukė ir bandoma gaminti naują.
Psichologų teigimu, asmenukių manija vis dažniau veda depresijų, o kartais ir savižudybių link. Manoma, kad kito žmogaus (dabar reikėtų vartoti tik daugiskaitą) vertinimas turi didelę įtaką kompleksų buvimui arba nebuvimui. Nuotrauka sukuriamas išsvajotas ir idealus „aš“. Pasirodo, kad įvaizdis internete yra žymiai svarbesnis už tikrą – nesuvaidintą, neiškreiptą, neretušuotą. Teigiama, kad auga narcizų karta, o tai veda prie savęs suvokimo, tapatybės formavimosi problemų.
Asmenukės, tai taip pat tokios nuotraukos, kuriose parodomas ne tik veidas, bet ir tai, kas yra už jo (prieš jį ar šalia jo). Dalijamasi įvairia informacija: kaip leidžiamas laisvalaikis, ką valgoma vakarienei ir pan. Tyrėjų teigimu, taip norima pasigirti arba parodyti, kaip galima gyventi, tačiau spalvoti ir viliojantys nuotraukų vaizdai socialinių tinklų vartotojus veda prie pavydo, nepasitenkinimo savo gyvenimu.
Pastebėta, kad asmenukės tampa priklausomybe. Psichologai sako, kad jau dabar vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos. Pasidaro sudėtinga nustoti fiksuoti kiekvieną gyvenimo dieną.
Iš tikrųjų portretinės nuotraukos visais laikais turėjo įtaką ir jaunesniems, ir vyresniems žmonėms. Ne be reikalo sakoma, kad pirmas įspūdis yra gana svarbus arba pats svarbiausias, o tik vėliau bandoma pažinti asmenybę. Kalbant, pavyzdžiui, apie darbo pokalbį, pasaulyje vis dar galioja pirmo įspūdžio taisyklė. Labai dažnai ji darbdavį nuteikia teigiamai arba neigiamai. Pasirodo, kad pirmas žvilgsnis sprendžia – ar pasitikėti žmogumi, ar ne.
O kaip su grupinukėm? Tai naujas reiškinys, todėl apie jį kalbėti dar per anksti. Pagyvensim, pažiūrėsim.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl