Spaudos draudimo laikais (1864-1904) Punske kunigas Simonas Norkus aktyviai ?sitrauk? ? daraktori? ir knygneši? veiklą ir ją koordinavo. Lietuviškas knygas Punsko krašte platino: Povilas Kupstas, Giluiši? Vincas Jonas Markevičius, Kampuoči? kaimo Vincas Kaminskas, Navinyk? kaimo Milončius, Agota Valinči?t?, Kreiv?n? Povilas Matulevičius, Karolis Petruškevičius iš Žagari?, Kazlauskas Jok?bas, Jok?bo, valst., gyveno Krasnapolio vls., ir daug kit?.
Kad žmon?s mok?t? skaityti, reik?jo juos išmokyti ir rašto, ir skaitymo. Tam slapta pasitarnavo daraktoriai, mokydami vaikus savo ar ?kininko troboje nuo Vis? švent?j? iki Velyk?. ?Sventiškiuose rašto ir skaitymo mok? Griška… Punske, Kreiv?nuose, v?liau Alksn?nuose daraktoriumi buvo Vincas Sinkevičius, gimusis 1868 metais. Be lietuvi? kalbos, jis dar mok?jo rus?, lenk?, žyd? kalbas. Amerikoje buvo šešis metus, tai mok?jo angl? kalbą. (…) Mokinom?s iš maldaknygi?, ba kitoki? mokslo knyg? nebuvo, nei laikrašči? joki?, raš?m an marmulini? toblyčiuki? gripeliais. Jie plonesni už paišelius buvo. Kaip išrašom visą toblyčiukę, tai skepetuke arba rankove ištrinam visas raides ir v?l iš naujo rašom. Kai išmokom visas raides gerai rašytie ir žod? sud?tie, tai prad?jom paišeliu ant popieriaus (…). Ketvirtadien? dav?m daraktoriui po vieną kapeiką. Už kapeiką degtuk? d?žut? buvo?. (Petras Venslauskas ?Kaimo daraktoriai?, ?Aušra? 1976/4/35, 8 psl.)
Uždraudus lietuvišką spaudą kilo pavojus, jog gali visiškai išnykti ši seniausia indoeuropieči? kalba. Kadangi lenkiškos knygos nebuvo draudžiamos, daug Vilniaus vyskupijos lietuvi? buvo sulenkinti. Valdin?se mokyklose faktiškai buvo draudžiama ir gimtoji kalba. Mokiniai tokiose mokyklose net tarpusavyje negal?jo kalb?tis lietuviškai. Žmon?s ?m? atvirai priešintis caro valdžiai ir steigti slaptas mokyklas. Nelegaliai mokyti vaikus ragino ir vysk. M. Valančius. Tod?l nemažai kunig? buvo ir slapto mokymo organizatoriai, ragindavo, kad einantys Pirmosios komunijos vaikai gimtąja kalba mok?t? bent skaityti.
Sp?jama, kad knygneši? buvo apie du t?kstančius. Uždraudus lietuvišką spaudą, knygneši? veikla buvo ne?kainojama priešinantis rusinimui. Spaudos draudimas galiojo nuo 1864 iki 1904 m. Nelegaliai lietuviškus leidinius spausdinta Pr?sijoje, Mažojoje Lietuvoje, Sein? kunig? seminarijoje bei Amerikoje. Ši nelegali veikla (gabenimas per sieną ir platinimas) truko 40 met?. Knygnešiai persekioti ir bausti rus? valdžios. Žandarams buvo suteikta teis? bausti nusikalt?lius, konfiskuoti bei deginti raštus. 1891-1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuvišk? knyg? ir laikrašči?; 1900-1902 m. ? 56 182. ? tą skaiči? ne?trauktos tos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje.
1904 m. geguž?s 7 (balandžio 24) d. caras patvirtino Ministr? komiteto nutarimą: ?Panaikinti visus anksčiau priimtus nutarimus bei potvarkius d?l lietuvi? ir žemaiči? rašto ir leisti šiuose leidiniuose vartoti, be rusiškojo, taip pat lotyniškąj? arba kitok? raidyną?. (Vytautas Merkys ?Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864-1904?)
Kovo 16-oji esanti Knygneši? diena tod?l, kad 1846 m. kovo 16 d. gim? legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis.
www.punskas.pl E. Pakutkien?