1944 m. vasarą sugr?žę rus? okupantai nedelsiant paskelb? mobilizaciją. Tai buvo dalis j? plano, kaip greičiau palaužti pavergt? taut? pasipriešinimą. Kitataučius naujokus var? ? pirmas fronto linijas, o už j? slinko milijonin? NKVD?ist? armija, kuri b?gančius iš Raudonosios armijos šaudydavo. Taip buvo sušaudytas ir m?s? artimiausias kaimynas Juozas Anusevičius, o šeima nesužinojo, kur jo kapas.
Ne visi vyrai pakluso mobilizacijai ? nenor?jo savo galv? beprasmiškai guldyti už naujo okupanto interesus, tad j? sutramdymui tuoj pat buvo organizuojami ?Istrebitelnyje otriady? (naikintoj? b?riai). Sovietai tik?josi pasipriešinimo vergijai, tad už?mę tik pusę Lietuvos ? 1944 m. liepos 24 d. prad?jo organizuoti tuos b?rius. Okupantai tik?josi greitai susitvarkyti su nepaklusniaisiais, tad ir t? b?ri? lietuvišku pavadinimu nepasir?pino. Žmon?s juos prad?jo vadinti: istrebiteliais, stribiteliais, stribokais, stribais, skriabais. Didžiąją j? daugumą sudar? bedvasiai kaimo tamsuoliai. Kriminaliniai nusikalt?liai ir buvę uždraustos komunist? partijos nariai tarp j? buvo ypatingai vertinami, nes jie neapkent? buvusios valdžios. Aktyvesni iš j? b?davo apiforminami ?mokesči? inspektoriais? ar kitokiais tarnautojais ir gaudavo algą, o likusiems: šautuvą ? rankas, neribotos teis?s, kiek prisipl?ši ? tiek tavo. J? žygdarbius liaudis ?amžino dainose:
Ukmerg?s stribukai
Nieko neišmano
Degtuk? d?žut?j
Ieško partizano.
Laikrodukas eina
tiku, tiku, tiku
Jis labai patiko
Durnam bolševikui.
…J?s geriat broli? kraują,
Lietuvi? nekalt?.
Prisigrob?t j?s turt?
Iš ?ki? išvežt?…
Bijodami partizan?, savo šeimas jie susivež? ? miestelius. Iš pradži? labai vargingai gyveno ? viename b?ste (name) po kelias šeimas. Prisimenu vaizdą, matytą per progimnazijos langą: kitapus gatv?s saul?s atokaitoje ant laipt? s?di dvi moterys ir viena kitai ut?liauja galvas. Žmon?s, tur?ję geresnius namus, buvo tremiami ? Sibirą. Iš Daug? miestelio buvo ištremtos Balk?, Petruži?, Smolensk? ir kitos šeimos. Tremiama Balkut?, užb?gusi ? kambar?, ? grindis dauž? l?kštes. Tai steb?jęs rus? kareivis verk?. Ištremt? kaimieči? geresnius namus ard? ir stat?si miesteliuose.
Tik 1945 m. spal? buvo sugalvotas pavadinimas ?liaudies gyn?jai?. Bet daugumai Lietuvos gyventoj? jie ir liko stribais, o algas jiems prad?jo mok?ti net 1947 metais.
Šiuo metu t? miesteli? dalis gyventoj? ? buvusi? strib? palikuonys.
Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) vykdant ?Atminimo ženkl?, simboli? ir paminkl? genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams, testinę 2003?2008 m. programą? yra numatęs paminklais ?amžinti visas buvusias 9-ias partizan? apygardas. 8-ioms apygardoms paminklai pastatyti. Liko ne?amžinta tik buvusi pati kovingiausia Lietuvoje Dainavos apygarda. Buvo numatyta paminklą statyti Simne, kur netoliese ? Kalnišk?s miške vyko pats didžiausias partizan? m?šis su okupacine kariuomene. Simno miestelio bendruomen? nesutiko. Jie pasistat? graž?, prasmingą paminklą ?Laukianti motina?. Jame pavaizduota moteris, prid?jusi delną prie kaktos, ži?rinti ? kelią, laukianti sugr?žtančio s?naus. Tai strib? motinos pavakariais laukdavo, ar gr?š iš kaimo s?nus, ar prisipl?šęs ką nors parneš.
Partizan? motinos, nor?damos pamatyti savo brang? s?n?, neži?r?davo ? kelią, o eidavo pas gimines ir ten, neužmigdamos nakt?, laukdavo, kol išgirs beldimą ? langą. Iš vergijos gr?žtanči? s?n? taip pat jos nelaukdavo, ži?r?damos ? kelią, nes dažniausiai jos pačios buvo ištremtos ir nežinojo, po kiek met? s?n? pamatys.
Alytaus Miesto sode buvo pastatyta skulpt?ra, vaizduojanti motiną tremtinę, ant rank? laikančią mažą karstel? su nuo bado ir šalčio mirusiu k?dikiu. Nežinomi vandalai ją sudauž?!
Po Simno buvo nutarta statyti paminklą Dainavos apygardai Dauguose, Turgaus (Komjaunimo) aikšt?je, kur šalia išviet?s buvo niekinami žuvusi? partizan? k?nai. Sovietmet? viduryje aikšt?s puikavosi akmuo su užrašu: ?Čia bus pastatytas paminklas žuvusiems už Taryb? valdžią Lietuvoje? (koks cinizmas!).
Dabar daugiškiai ?kratosi? paminklo Dainavos apygardai. Aikštę, kur buvo niekinami žuvusieji partizanai, ketinama pavadinti 1918 m. Nepriklausomyb?s akto signataro Vlado Mirono vardu.
Prieš 70 m. aikšt? tarp Šauli? nam? ir bažnyčios, kurioje kun. Vladas Mironas laikydavo šv. Mišias, buvo vadinama Mirono vardu. Viduryje aikšt?s stov?jo aukštas stiebas, ? kur? valstybini? švenči? metu buvo keliama Trispalv? ir vykdavo min?jimai. Dabar ta aikšt? apsodinta liepomis. Alytaus rajono savivaldyb?s atsirašin?tojai rašo: ?Manome, kad yra netikslinga statyti du paminklus netoli vienas kito, be to, tam reik?t? ir papildom? l?š?.? Jie dar kartą nesuprato, kas ?amžinta Daug? kapin?se ir ką reikia ?amžinti paminkle Dainavos apygardai. Kapin?se ?amžinti vardai žuvusi? Daug? seni?nijos partizan? (Dainavos apygarda ap?m? kelias dešimtis seni?nij?). Dainavos apygardos paminkle gal?t? b?ti pamin?ti nebent apygardos vadai. O l?šas skirt? valstyb? per LGGRTC.
Vytautas Mačionis, Vilnius