Šiais metais LLJS organizuotas renginys „Karjeros dienos – Punskas 2020“ susilaukė tik teigiamų dalyvių atsiliepimų. Matydamas skeptiškus, griežtus, o dažnai visiškai klaidinančius komentarus portale punskas.pl, norėčiau į juos atsakyti ir galbūt pakreipti diskusiją konstruktyvia linkme. Manau, kad atsakymas tokia forma yra būtinas, nes skaitant komentarus susidaro įspūdis, jog renginys yra niekam nereikalingas, o dauguma Punsko, Seinų ir Suvalkų krašto lietuvių mato jį kaip kenksmingą tautiškumui, kad Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos savanoriškas darbas ir pastangos eina veltui.
Tai yra netiesa. Leiskite argumentuoti:
- Renginys yra patriotiškas. Nėra didesnės dovanos tėvynei ir tėviškei nei aukoti savo darbą, laiką ir sveikatą tėvynainių labui. Mokome jaunimą bendradarbiauti, plečiame jų pasaulėžiūrą ir pristatome jiems skirtingas profesijas. Aukšto lygio profesionalai yra nepaprastai vertingi visai bendruomenei, nes kuria darbo vietas, įveda mūsų krašte naujas technologijas, organizuoja turistus pritraukiančius renginius ir praturtina mūsų kultūros paveldą. Paveldą, kuriuo naudojamės visi kartu. Nediskutuojame stricte tautiškumo temomis, nes manome, kad tokio pobūdžio renginiai jau vyksta, ir norime pasiūlyti kitokią veiklos formą, kuri puikiai papildo visus gražius kultūrinius krašto renginius. Tai, kad konferencijoje negiedame himno ir nešokame tautinių šokių, nereiškia, jog mums nerūpi tautiškumas. Renginio tikslas yra visos bendruomenės gerovė. Taip pat leiskite pažymėti, kad bemaž visi organizatoriai ir žiūrovai tą pačią dieną pasirodė Vasario 16-osios koncerte. Jei ne kaip dalyviai, tai tikrai kaip žiūrovai.
- Laikai, kai baigęs studijas dirbai tą patį darbą visą gyvenimą pagal savo specialybę gimtoje vietovėje, jau pasibaigė. Galime tai neigti ir meluoti sau, jog nereikia nieko keisti ir viskas bus gerai. Tai tebūtų melas, kurio pasekmės per artimiausią dešimtmetį potencialiai katastrofiškos. Jei nereaguosime dabar, iššūkiai mūsų bendruomenei išaugs iki tokio lygio, kad bus apskritai neišsprendžiami.
Šiuo renginiu mes pradėjome diskusiją ir siūlome kartu kalbėtis, kaip spręsti šiuolaikines problemas. Šiuolaikines. Ne spaudos draudimo problemas. Ne sovietmečio problemas. Šiuolaikines. Dėl to temos yra susijusios su dabartine darbo rinkos, kultūros pasaulio ar akademinio mokslo padėtimi. Tai nereiškia, kad ankstesnių laikų patirtis yra bevertė – anaiptol. Tačiau kad ji būtų perduota, būtina užmegzti dialogą. Todėl į konferenciją kviečiame pranešėjus, kurie turi aiškų veiklos planą, profesiniame gyvenime nužengė toli ir nori pasidalinti savo patirtimi. Kitaip tariant, aukštai pakilo karjeros laiptais. - Aš, kaip ir Jaunimo sąjunga, matome pokyčius pasaulyje. Daug jaunų žmonių išvažiuoja, faktas. Tačiau dar nesutikau nė vieno (pabrėžiu – NĖ VIENO) jauno žmogaus, kuris apie mūsų kraštą nekalbėtų su sentimentu ir nuoširdžiu rūpesčiu. Jaunimas myli šį kraštą ir nori ką nors jo labui padaryti. Mokomės ir domimės pasauliu ne tik dėl to, kad gautume gerus darbus ar siektume asmeninių tikslų. Mes norime statyti nuostabias struktūras, rašyti knygas, laimėti medalius, atrasti naujas technologijas, didžiuotis savo kilme ir paveldu ir dėl kitų. Stabdyti mūsų norus būti doriems ir sėkmingiems yra be galo egoistiška. Kritika skamba taip, tarsi būtent to būtų siekiama. Jaunimą tokia perspektyva labai skaudina.
LLJS bando padėti jauniems žmonėms atrasti save gyvenime. Arba išnaudosime mumyse slypintį potencialą ir įsitvirtinę gyvenime galėsime sugrįžti ir kurti nuosavus verslus, statyti fabrikus, užsiimti kūryba, arba tai už mus padarys kiti. Skirtumas tas, kad mūsų krašto gamyklos savininkui rūpės mūsų krašto žmonės. Svetimšaliui savininkui terūpės pelnas. - Neturiu magistro laipsnio. Užtat turiu drąsos pasirašyti savo tikru vardu ir pavarde.
Pirmininkaudamas Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungai visuomet buvau atviras konstruktyviai kritikai ir diskusijai, kaip galima būtų tobulinti organizacijos veiklą. Mano žiniomis, dabartinis LLJS pirmininkas Petras Talandis taip pat atviras dialogui ir išklauso visus, kurie nori prisidėti prie jaunimo veiklos. Tam ir išnaudokime žodžio laisvę.
Gražios visiems Vasario 16-osios!
Tomas Marcinkevičius, punskas.pl
aš irgi neturiu magistro laipsnio o tik vardu pasirašiau.
Linkiu praplėst kai kuriems savo „patriotiškumo“ sąvoką pasinaudojus būtent straipsnyje išsakytomis mintimis.. Super Tomai!
Tomai! Bravo! Pirmas žingsnis, ginantis jaunimą! Jėga!
Bravo, Tomai! Linkėčiau, kad kai kurie mūsų gražios ir plačios visuomenės narių truputį iškištų nosis toliau ir pasidomėtų kas dedasi pasaulyje, o ne tik savam „lizde“.
Suprantu tavo mąstysenos būdą. Neblogai galvoji.