Pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija – prezidentą vadina valstybės vadovu, tačiau iš tikrųjų jis tėra trečias asmuo šalyje pagal realias galias ir balso stiprumą. „Priklausomai nuo situacijos, Lietuvos prezidento balsas būna tik antras arba trečias, tačiau dažniausiai – vis dėlto trečias. Bet tai yra ne vien D. Grybauskaitės problema. Po 1996 metų rinkimų, kai Seimą ir Vyriausybę ėmė valdyti konservatoriai, prezidento A. Brazausko balsas taip pat tebuvo trečias. Po Parlamento vadovo Vytauto Landsbergio ir premjero Gedimino Vagnoriaus. Bet tuomet viskas buvo gana ramu, o dabar kuriama daug triukšmo dėl nieko. Visuomenei nuolat rodoma, kad prezidentė D. Grybauskaitė labai daug nori, gali ir daro“, – apie prezidento institucijos bejėgiškumą ir tik fasadinę įtaką vakar „Respublika“ kalbėjosi su politologu Algiu Krupavičiumi.
„Dabartinė opozicija neturi nei gerų idėjų, nei programos, nei galėtų nurodyti alternatyvą tam, ką šiuo metu daro premjeras Andrius Kubilius. Lietuvoje užsitęsė idėjų sausra. Dabar niekas tiesiog nenori politinės nežinomybės, visus tenkina vadinamasis stabilumas – tegul A. Kubilius ir jo ministrai dar metus pavaldo. Tad ir neverta tikėtis kokių nors permainų, kai valdantieji saugo kėdes, o opozicija tam pritaria. Visi rengiasi eiliniams Seimo rinkimams ir kiekvienas tai daro savaip. Valdantieji tikisi, kad jų populiarumas išaugs, o opozicija bijo improvizuoti, kad nesumenkintų reitingų. Todėl, matyt, A. Kubilius bus tas pirmasis premjeras, kuris šį postą išlaikys visą kadenciją“, – sako politologas Algis Krupavičius.
Parengta pagal ELTĄ