Pagaminti 1 centą kainuoja brangiau nei jo nominali vertė. Pardavėjai žino, kad pirkėjus itin vilioja kaina, kai iki apvalios sumos trūksta 1 cento.
Pirkėjai tikina norintys kuo greičiau atsikratyti smulkme. Kuršėnuose esančios maisto prekių parduotuvės pardavėja Lina sako, kad atsiskaitymas smulkiais centais ypač padažnėja mėnesio pabaigoje. Baltais centais žmonės suskaičiuoja 4-5 litus.
Pardavėja mano, kad mėnesio pabaigoje pirkėjai pinigus krapšto iš taupyklės. „Vienas centas, kaip ir kiti balti centai, – yra pinigas, į kurį mes žiūrime atsakingai“, – sako Olga Malaškevičienė, „Maxima“ bendrovės atstovė ryšiams su visuomene.
„Mūsų parduotuvėse lankosi nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kurie ateina su itin kuklia pinigų suma, suskaičiuota vieno cento tikslumu. Jie ieško kuo pigesnių produktų, kad tilptų į numatytą biudžetą“, – sako O. Malaškevičienė.
Lietuvos banko Komunikacijos departamento Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Rimantas Pilibaitis informavo, kad Lietuvos bankas 1 cento nominalo monetas į apyvartą išleido 1993 metų birželio 25 dieną. Šios monetos iki šiol – apyvartoje.
Monetos gaminamos pagal poreikį. 2012 metų gruodžio 31 dieną apyvartoje buvo 429,84 milijono vienetų 1 cento monetų, 2011 metų gruodžio 31 dieną – 403,71 milijono vienetų, o 2010 metų gruodžio 31 dieną – 379,44 milijono vienetų. Pasak banko atstovo, informacija apie monetos gamybos kainą neskelbiama dėl su pinigų gamyba susijusio konfidencialumo.
Bet 1 cento monetos gamybos sąnaudos yra didesnės negu nominali monetos vertė.
Pasak banko atstovo, Lietuvos banke svarstomas mažiausių nominalų monetų tolesnio naudojimo apyvartoje klausimas.
Pagal ELTĄ