Vilnius yra pasirengęs ginti Varšuvą – tokią žinią Lenkijos spaudoje antradienį, rugsėjo 27 dieną, paskelbė Lietuvos diplomatija po Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktoriaus, buvusio gynybos ministro Jano Paryso pastabų, esą dėl tautinių mažumų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu. Jo teigimu, lenkų padėtis Baltarusijoje yra geresnė nei Lietuvoje, todėl būtų sunku įtikinti lenkų karius ginti Lietuvą agresijos atveju.
Šias pastabas Lietuvos diplomatai pavadino įžeidžiančiomis, jas sukritikavo ir Lenkijos spauda, o kai kurie žurnalistai paragino atsiprašyti lietuvių.
„Lietuva ir Lenkija yra toje pačioje zonoje ir susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis. Nėra jokios alternatyvos mūsų partnerystei“, – laikraštyje „Rzeczpospolita“ rašo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas.
R. Kačinskas sako nesąs lenkų mažumos Lietuvoje švietimo ekspertas, neneigiąs esamų kai kurių problemų, kurias reikia išspręsti, tačiau negalima nematyti objektyvių faktų. Atlikta Lietuvos švietimo reforma taikoma visiems vienodai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, nes sumažėjo besimokančiųjų skaičius. Be to, mokinių skaičius lietuviškose mokyklose nuo 2001 metų sumažėjo 41,3 proc., o lenkų – net 50,5 proc.
Atkreipiant dėmesį, kad nepaisant to, jog mokinių lenkų mokyklose skaičius sumažėjo daugiau nei lietuviškose, pastarųjų mokyklų proporcingai lenkų skaičius buvo sumažintas didesniu mastu – 48,7 proc. ir 41,4 proc.
„Reikėtų pažymėti, kad lenkų tautinės mažumos mokyklos gauna apie 20 proc. daugiau lėšų, – sako R. Kačinskas. – Negalima nepastebėti, kad Lietuvoje yra didžiausias tinklas lenkiškų mokyklų visame pasaulyje. Mūsų šalyje mes jau sukūrę unikalias sąlygas švietimui lenkų kalba nuo darželio iki vidurinės mokyklos.“
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 200 tūkst. lenkų – jie sudaro 6,6 proc. šalies gyventojų. Lenkijos valdžia jau ne vienus metus priekaištauja Lietuvai, kad tautinės mažumos teisės yra varžomos.
Teisingiau ir prasmingiau ,,Lietuvos lenkus“ vadinti ,,Lietuvos lenkakalbiai piliečiai“, o užuot ,,Lenkų tautininė mažuma“/kurios teisiškai nėra/ – lenkų bendruomenė.Apgailėtina,kad dabartinė Lietuvos užsienio reikalų ministerija,vadovaujama L.Linkevičiaus, siekia Lietuvos kultūros paveldo ženklią dalį priskirti lenkų kultūros palikimui.Panašią laikyseną atstovauja ir kai kurios įtakingos Lietuvos politinės partijos bei liberalios ideologinės krypties intelektualai.Deja.