Mūsų žeme vieni gėrisi, deklaruoja meilę ir ištikimybę, kiti dirba, o treti ja spekuliuoja. Aršiausios kovos dėl žemės vyksta Vidurio Lietuvoje, kur žemės našumo balas yra ne mažesnis kaip 40, kur iš hektaro galima gauti ne 3-4, o 5-8 tonų derlių.
Ūkininkams, delsusiems suformuoti didesnius ūkius, tenka pripažinti, kad šaukštai jau popiet. Kol vietiniai svarstė, ką daryti su pinigais, ar žemę toliau nuomotis, ar jau nusipirkti – sklypus iš po nosies nugvelbė spekuliantai.
Hektarą žemės Kupiškio rajone galima išsinuomoti už 200-250 litų. Bulves ir cukrinius runkelius Kėdainių rajone auginantis Rimantas Žebarauskas teigia, kad praėjusį rudenį, kai buvo atnaujinamos žemės nuomos sutartys, žmonės už hektarą nuomos norėjo gauti jau po 300 litų. „Nuomos už 100 litų Kėdainių rajone jau nėra“, – teigė ūkininkas.
Pasak Andriejaus Stančiko, Žemės ūkio rūmų pirmininko, nuomos kainas kelia spekuliaciniais tikslais didelius masyvus supirkę naujieji žemvaldžiai: „Kas prisipirko žemių, bet niekada jų nedirbo, išgrynino „juodus“ pinigus ir dabar plėšikauja, o žemgrobių ūkininkams pateikiamos nuomos sutartys iš tikrųjų kelia daug abejonių“.
„Norėdami apsisaugoti, siūlėme politikams įteisinti žemės išperkamąją nuomą 25 metams, kad ūkininkai, neturintys investicijų žemei pirkti, galėtų ją išsipirkti per ilgesnį laiką ir taip suformuoti didesnius ūkius, tačiau politikai nenorėjo mūsų girdėti.
Kiek tūkstančių hektarų supirkta spekuliaciniais tikslais, oficialios statistikos nėra. Žemę perka ir firmos, neturinčios su žemės ūkio veikla nieko bendra.
Šio verslo teisėsaugos institucijos nestabdo, nors žemės ūkio paskirties žemė turi būti įsigyjama žemės ūkio produkcijai gaminti, o ne spekuliuoti“, – sakė A. Stančikas.
Pagal ELTĄ