Lietuvos spauda praneša, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) sutarė, jog kitąmet keičiasi stojimo į universitetus tvarka.
Norinčiųjų mokytis valstybės finansuojamoje ir nefinansuojamoje vietoje konkursinis balas negalės būti mažesnis už 2. Stojantys į nemokamą vietą (išskyrus menų studijų programas) privalės išlaikyti bent tris egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos, o tiems, kurie sieks mokamų vietų, pakaks išsilaikyti bent vieną egzaminą. LURK nurodytas minimalus balas (2) nenumato papildomų balų už kitokius nei akademinius pasiekimus.
Rašoma, kad pokyčiai buvo būtini, kadangi abiturientai į universitetus įstoja baigę mokyklą labai prastais pažymiais arba neturintys net valstybinio egzamino. „Prezidentūros duomenimis, šiemet į universitetą buvo galima įstoti jaunuoliams, surinkusiems 0,34 stojamojo balo iš dešimties galimų. Kitaip tariant, jaunuolio vidurkis vos teigiamas“. Neslepiama, kad yra žmonių, kuriems pavyko įstoti su 0 balu. Tokių daugiausia pedagogikos srities studijų programose. Jiems papildomi balai suteikiami už motyvaciją ir už tai, kad ateina mokytis iš kitų regionų.
Visuomenė susirūpino esama situacija ir pasekmėmis ateityje, jog Lietuva turės neraštingus piliečius su aukštuoju išsilavinimu. Šiuo metu šalyje auga kvalifikuotų specialistų poreikis, bet trūksta tinkamą išsilavinimą turinčių asmenų. Apie būtinus pokyčius kalbama ne vienerius metus. Būtina pakelti studijų kokybės kertelę. Tai padarius universitetas prarastų nemažą norinčiųjų studijuoti skaičių, bet užtat aukštąjį mokslą tęstų patys stipriausi. Akivaizdu, kad kai kurie universitetai daugiau dėmesio skiria kokybei, o ne pritrauktų studentų skaičiui. Be to, pabrėžiama, kad Lietuvoje dažnai akredituojamos naujos studijų programos, bet neatsižvelgiama į valstybės poreikius. Jų studentai gali neturėti jokių perspektyvų šalies rinkoje. Šiandien yra apie 18 tūkstančių studijų programų, iš kurių šešios dešimtys nepritraukia nė vieno studento. Linkstama Lietuvos situaciją lyginti su kaimyninių valstybių, pavyzdžiui, Suomijoje yra tik 450 studijų programų.
Pokyčiai gali vykti ir kolegijose. Siūloma pereinamą balą pakelti iki 1,5. Norintys stoti į valstybės finansuojamą vietą turėtų išsilaikyti bent du valstybinius egzaminus, t. y. užsienio kalbos ir matematikos, o tiems, kurie norėtų įstoti į mokamas vietas, pakaktų vieno valstybinio egzamino.
Vis dėlto nereikėtų nusiminti būsimiems abiturientams, kadangi reikiamą balą surinkti nėra sunku, – tikino universitetų atstovai. Tereikia neapsileisti, gerai mokytis ir siekti savo tikslo.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Jurgita nagrinėdama sapudos pranešimus apie rektorių konferencijos sprendimą nepastebėjo arba pražiopsojo tą dalį, kuri liečia Punsko licėjaus absolventus, kurie norės stoti į Lietuvos aukš. mokyklas.