Česlovo Milošo 100-?j? gimimo metini? sukakties dieną, birželio 30-ąją, suremontuotame Krasnagr?dos dvarelyje, kur gyveno poeto giminaičiai ir jis pats dažnai atostogavo, ?vyko iškilmingas Tarptautinio dialogo centro atidarymas
Iškilm?se dalyvavo Lenkijos prezidentas Bronisław Komorowski su žmona, Česlovo Milošo s?nus Anthony su šeima, Lietuvos ir Lenkijos valdži? atstovai.
Svečius pasitiko ir pakviet? simboliniam atidarymui – pereiti pro vartus „Pogranicze“ (Paribio) fondo vadovas ir šios švent?s organizatorius Krzysztof Czyżewski.
Kalb?ta ?vairiomis kalbomis apie Č. Milošo k?rybą, gyvenimą, centro reikšmingumą tarptautiniam dialogui. Lietuviškai sveikino ir kalb?jo LR prezident?s Dalios Grybauskait?s patar?ja, LR kult?ros ministras Ar?nas Gel?nas. Be min?t?j?, lietuviams atstovavo LR užsienio reikal? viceministras Egidijus Meil?nas, LR konsulas Seinuose Liudvikas Milašius bei lietuvi? organizacij? vadovai. Iš Lenkijos, be kit? aukšto rango sveči?, dalyvavo: švietimo ir aukštojo mokslo ministr? Barbara Kudrycka, Palenk?s vaivada ir kt. Kalbose buvo pabr?žiama, kad šis centras b?t? atviras visoms tautoms, kad neribot? sienos ir kad žmoni? širdys b?t? atviros.
Lenkijos pasienio kaimo Krasnagr?dos dvaras prieš karą priklaus? Č. Milošo šeimai.
Česlovas Milošas gim? 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, rytiniame Nev?žio krante, Surviliškio valsčiuje, K?daini? apskrityje, apie 70 kilometr? ? šiaurę nuo Kauno, savo seneli? iš motinos Veronikos pus?s Kunat? dvare.
Jis buvo teisininkas ir diplomatas, poetas, prozininkas, eseistas, literat?ros istorikas, vert?jas, daugelio dovan? laureatas, Nobelio premija jam skirta literat?ros srityje. 1951 m. išvyko iš Lenkijos ? Pranc?ziją, v?liau JAV, atgal sugr?žo 1993 m. Poetas mir? 2004 m. Palaidotas Krokuvoje.
Lietuvoje tęsiasi Česlovo Milošo šimtosioms gimimo metin?ms skirt? rengini? maratonas. Neseniai baig?si keletą dien? trukusi tarptautin? konferencija ?Česlovo Milošo laikai ir vietos?, atv?rusi dar kitok? – ?žydiškąj??, ?lotyniškąj??, ?graikiškąj?? Č. Milošą.
1920 m. Č. Milošas Vilniuje mok?si Žygimanto Augusto gimnazijoje, 1934 m. Vilniaus Stepono Batoro universitete baig? Teis?s fakultetą.
1937 m. Č. Milošas persik?l? ? Varšuvą, ten praleido ir Antrąj? pasaulin? karą. Po karo dirbo diplomatin? darbą Lenkijos atstovyb?se Niujorke ir Vašingtone. 1951 metais po paskyrimo ? Pranc?ziją nutrauk? ryšius su Lenkijos liaudies respublikos vyriausybe ir ieškojo politinio prieglobsčio.
1961 m. tapo Berklio, Kalifornijos universiteto Slav? kalbos ir literat?ros katedros profesoriumi. 1970 m. tapo nat?ralizuotu JAV piliečiu. 1978 m. iš?jo ? pensiją, bet ir toliau d?st? universitete. Kritus geležinei uždangai, gr?žo ? Lenkiją. Lenkiškai rašęs Č. Milošas nuolat rod? d?mes? gimtajai Lietuvai, o atsiimdamas Nobelio premiją 1980 metais pabr?ž? gimtin?s svarbą k?rybai.
Česlovas Milošas mir? 2004 m. rugpj?čio 14 d., b?damas 93-ej? met?, Krokuvoje, Lenkijoje, kur ir palaidotas.
Č. Milošas gyveno skirtingose šalyse (Lenkijoje, Rumunijoje, Pranc?zijoje, JAV), skirtingose politin?se sanklodose, patyr? didžiąsias XX amžiaus vidurio katastrofas, žmogaus ?išvietinimus?, iliuzinius sugr?žimus ir nesugr?žimus. ?Išliko k?rybingas, išlaik? tik?jimą, kad jokios aplinkyb?s, net pačios r?sčiausios, neišsemia žmogaus pasirinkimo galimybi??, – skaitome neseniai pasirodžiusioje Viktorijos Daujotyt?s ir M. Kvietkausko studijoje ?Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai?. Pasak kult?ros ministro Ar?no Gel?no, kartu su rašytoju ieškodami jo T?vyn?s, randame ir patys save.
—————————————————————————————————————-
Iš kair?s: A. Baranausko fondo „Lietuvi? namai“ Seinuose tarybos pirmininkas Petras Maksimavičius, LR kult?ros ministras Ar?nas Gel?nas, LR prezident?s Dalios Grybauskait?s patar?ja (?), LR konsulas Seinuose Liudvikas Milašius, LR užsienio reikal? viceministras Egidijus Meil?nas Sein? Lietuvi? namuose.
—————————————————————————————————————–
Ona Tumelien? (Dapkeviči?t?) pasakoja:
Lipska at?jo ? žentus pas Krasnagr?dos dvarponius Kunatus. Pamenu, buvo dvi ponios prieš karą ? Lipska ir Lemantovska, o ponaiči? buvo s?nus Zigmantas, vadintas Zigmu. Jis mok?si Seinuose, tai kasdien vežikas j? pav?žindavo brika ? mokyklą. Pakeliui pamatęs einant? p?sčią, jis paliepdavo sustoti ir pav?ž?ti.
Mano senelis Petras Dapkevičius eidavo dvaran priži?r?ti biči? ir kopti. Už tai gaudavo leidimą šak? pasirinkti Gaidiški? miške.
Per karą dvaras nusavintas. Po karo parceliavo Krasnagr?dos dvarą ir jo laukus. Kiekvienam „dvariokui“ skirta po 10 ha. Iš Žagari? taip pat du daržininkai gavo žem?s iš to dvaro ? Jasinskai ir Rudzuliai. Tik ant kalno prie Galadusio tai atliko sklypas žem?s ir niekam netiko. T?velis patar?, kad j? skirt? mokyklai, kad mokytojai tur?t? kur pasisodint bulvi?, nes po karo mokytojus t?vai tur?jo išlaikyti.
Pokariu ? Krasnagr?dos dvarą sueidavo daug jaunimo pasilinksminti – pašokti, pažaisti. Vyko vaidinimai, atvažiuodavo su pasirodymais ir Punsko, Vidugiri? saviveiklininkai. Dvare buvo du dideli kambariai, gražus sodas, kašton? al?ja. Kai neliko savinink? – tai priaugo daug kr?m?, žoli?.
Marijona Klimasarien? (Petruškeviči?t?), gimusi 1919 m., sako:
Krasnagr?dos dvare man teko dirbti prie bulvi? kasimo, o mano t?vukas dar jaučiais veždavo ? Alyt? dvare pagamintą iš bulvi? spiritą išvalyti. Pamenu, pokariu parceliavo dvarą ? laukus ir mišką. Česlovas Milošas atvažiuodavo ? dvarą ir ateidavo pas vietinius gyventojus. Pavaišindavom j? kaimiška duona ir s?riu su pienu.
Centras
Sein? „Pogranicze“ fondas Krasnagr?dos dvaro remontui panaudojo pagal projektą 1. 600. 000 eur?. Pastat? remontui ir penki? ha parko atnaujinimui l?š? (85 proc.) skyr? norveg? fondas, kitas l?šas gauta iš Lenkijos kult?ros ministerijos ir „Pogranicze“ fondo.
Rekonstruotas dvaras (pastatai išardyti, konservuoti dvarponi? ir kumeči? namai, v?l sud?lioti sienojai).
Objektuose ?rengta: muziejus, parod? sal?, administracijos ir ?kin?s patalpos bei meno ir amat? dirbtuv?s darbui su jaunimu
Eugenija Pakutkien?