Gražus paprotys – pinti derlinių vainikus. Kaimai varžosi, kas gražiau nupins, papuoš. Paskui juos veža pašventinti į Žolinių atlaidus. Derlinių vainikui skiriamos kuo gražesnės varpos ir įdomesnės gėlės. Kiti anksčiau parenka dar nenunokusių varpų. Jos švelnesnės ir lankstesniais stiebeliais. Gėlės laikomos be drėgmės vėsiame rūsyje ar kitoje tamsioje patalpoje, kad neprarastų spalvos. Pinti vainiką karštą dieną taip pat galima vėsioje patalpoje arba anksti ryte, arba vakarą, kai saulė nebekaitina. Ant paruošto vainikui maketo dėliojamos kompozicijos iš javų, grūdų, sausiukų. Tik savaitę prieš šventę jis puošiamas gyvom gėlėm.
Lai kuo ilgiau ši tradicija išlieka. Tebūna tai padėka už derlių.
G. Pakutkienė, punskas.pl
Gyvas gėles visgi skinti tą pačią dieną dieną ar dvi prieš dvi dienas, ir ryte (baigiant puošti, prieš pat nuvežimą vainiko į Žolinių atlaidus), nukritus rasai arba palaisčius jas. Nuskintas laikyti pamerktas arba įvyniojus kotelių galiukus sudrėkintoje vatoje, tada jos išsilaikyt turėtų bent savaitę. Smeigiamos taip pat į sugeriančią vandenį kempinę.