Tuoj (rytoj) šimtadienis

Ir vėl šimtas įtempto laukimo dienų iki abitūros egzaminų. Šimtadienis – svarbiausia ir turbūt pati gražiausia kasmetinė abiturientų šventė. Nerašysiu apie šimtadienio spalvų įvairovę, blizgučius, suknelių madas, šukuosenas ir taip toliau. Tik dabar man kilo klausimas, iš kur ši šventė atsirado, ar sena jos tradicija ir kur jos užuomazgų būtų galima ieškoti.

 100-a Lietuvoje šimtadienį pradėta švęsti visai neseniai – 1926 metais Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Tada mokykloje buvo dėstoma prancūzų Didžiosios revoliucijos istorija. Jos metu kalbėta apie Napoleono sugrįžimą iš tremties į Prancūziją, kurioje valdė tik 100 dienų (1815 metais nuo kovo 1 iki birželio 22 dienos). Gimnazijos mokiniai pagalvojo, kad likus 100 dienų iki mokslo metų pabaigos gali surengti šventę prieš egzaminus [1].

Tokia pati šventės atsiradimo informacija pateikiama Lenkijos interneto puslapiuose, bet tai tik viena iš versijų. Kaip patys tyrėjai teigia, sudėtinga nustatyti, iš kur atsirado šimtadienio tradicija. Manoma, jog tai yra viena iš tų iškilmių, kurios formavosi su besikuriančiomis pirmomis visuomenėmis, hierarchiniais suskirstymais ir papročiais. Tam tikros apeigos visuomenėje buvo susijusios su įvairiais gyvenimo etapais. Tai buvo iškilmingas naujo gyvenimo slenksčio priėmimas ir seno palydėjimas. Ritualinis paprotys ir jį lydinti magija turėjo apsaugoti žmogų nuo nelaimių, atnešti sėkmę ir laimę naujame etape. Tad teigiama, kad abitūros egzaminas ir šimtadienis yra sena tradicija. Nors sudėtinga nustatyti, kur ir kada tiksliai pradėta švęsti šią šventę, bet linkstama manyti, kad užuomazgų būtų galima ieškoti studentų papročiuose.

100-bManoma, kad šimtadienio šaknys įleistos XIX amžiaus II dešimtmetyje. Maždaug tada prūsų švietimo reformatorius Vilhelmas von Humboldtas sukūrė brandos egzaminus (1812 m.). Įdomu yra tai, kad tuo metu labai nedaug vidurinių mokyklų galėjo turėti teisę laikyti šiuos egzaminus. Jie užtikrindavo abiturientui gerą darbą, todėl mokiniai stropiai jiems ruošdavosi. Laikotarpis prieš egzaminus buvo labai įtemptas, niekas nesilinksmino, stengėsi kuo geriau išmokti visą medžiagą. Buvo sakoma, kad šimtadienis – paskutinė jaunystės šventė (oi, kaip baisu…). Galima manyti, kad dėl šių priežasčių buvo sugalvotas šimtadienis – „paskutinis pasispardymas“ prieš svarbų gyvenime egzaminą. O kodėl būtent 100 dienų? Tikėta, kad pakanka trijų mėnesių tinkamai pasiruošti egzaminams. Manau, kad ir šiandien, jeigu visus metus mokomasi sistemingai, pakanka ir tų trijų mėnesių.

Na, o pabaigoje – smagios ir neužmirštamos šventės, trečiokai! Atsiminkit, kad šimtadienį turit tik vieną!

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl