„Per dvi pastarąsias dienas įvykdyti du padegimai“ – sako imamas Husamas Freikhas. Nepažįstami asmenys išlaužė laužtuvu Musulmonų kultūros centro duris ir padegė pirmame aukšte esančias patalpas. Įsilaužėliai turėjo dešimties litrų benzino talpą ir peilį, jie plėšė medines grindis koridoriuje, norėdami sumesti jas kaip prakurus į jau rusenusią ugnį ir sukelti dar didesnį gaisrą, bet juos išgąsdino kaimyninio namo savininkė. Imamas neslepia, kad baiminasi dėl savo, šeimos ir tikinčiųjų saugumo.
Agnieszka ir jos vyras pakistanietis Jamalas, kurių butas Balstogėje buvo padegtas, yra apimti siaubo. Jie bijo dėl savo ir dvimečio sūnaus, su kuriuo tėtis neišeina net prie smėlio dėžės, saugumo. „Policininkai mums pasakė, kad jei ne neįprastai aukštas slenkstis, būtume sudegę gyvi ar užtroškę dūmuose“ – sako Agnieszka.
Slenksčio neįveikė degus skystis, kuriuo buvo aplaistytos durys ir kilimėlis prie jų. Prieš dvejus metus Jamalą autobuse sumušė trys jauni chuliganai, puolę jį prieš pat sustojant autobusui stotelėje. Vairuotojui atidarius duris, jie greitai iššoko. Pakistanietis trumpam neteko sąmonės, bet nė vienam keleiviui tai neparūpo.
Jamalui stovint balkone, skustagalviai jaunuoliai svaidė į jį akmenis. Nuo tol, prieš išeidamas užsirūkyti, Jamalas kambaryje gesina šviesą, ir rūko pritūpęs, pasislėpęs už baliustrados. Jamalas nėra labai tikintis ir jau kelerius metus nėra buvęs mečetėje, bet yra beveik tikras, kad islamo centrą ir jo butą padegė tie patys asmenys. Ankstesnius puolimus galėjo įvykdyti miestelio chuliganai. Daugiabučiai, kuriuose gyvena Agnieszka ir Jamalas, yra žinomi dėl ypač agresyvios „blockers“ grupuotės.
Vakarų gūsiai
Iki šiol neregėtu mastu ksenofobinių užpuolimų eskalavimo priežastis ekspertai įžvelgia pablogėjusiuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose ir Vakarų Europoje pasikeitusiomis nuotaikomis tautinių mažumų atžvilgiu.
Per televiziją tokios nuotaikos skverbiasi ir į Lenkiją. Londone kilus neramumams, buvo daug kalbama apie vadinamąjį daugiakultūriškumą Europos valstybėse. Ir nesvarbu, kad Lenkijoje nėra rimtos imigrantų problemos – svetimšalių rasti galima bet kada.
Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Robertas Tyszkiewiczius incidentų irtinę sieja su rinkimų kampanija: „Kažkam labai reikia prikelti praeities šmėklas.“
Seinų pasienio centro direktorius Krzystofas Czyżewskis mano, kad „neapgalvoti kai kurių politikų pasisakymai dar labiau įkaitina atmosferą: “Kritikuodami Lietuvos populistinių politikų sprendimus (kurių neketinu ginti), jie nepateikia platesnio konteksto ir neleidžia pasisakyti lietuviams“. K.Czyzewksis aiškina, kad situacija Lietuvoje, kurioje mažumos sudaro 20 proc. gyventojų, yra visiškai kitokia nei Lenkijoje, kurioje mažumų iš viso tėra apie 2 proc. visų gyventojų. Lietuvoje vis dar gaji nutautėjimo baimė ir nuogąstavimai dėl didesnio kaimyno istorinių sentimentų.
A.Vaicekauskas sako: „Mokau lietuviškoje mokykloje, bet esu susipažinęs ir su lenkiškų mokyklų ugdymo programomis, kuriose numatytos 3-4 temos, skirtos mažumoms. To per maža, ypač tokiuose regionuose kaip mūsų“. Jis priekaištauja centrinei valdžiai, kad ji leidžia naikinti mažumoms skirtas televizijos laidas, o savivaldybėms – kad nevykdo įstatymo dėl mažumų keliamų uždavinių. Punskas yra išimtis, bet ten lietuviai turi daugumą taryboje ir valsčiaus valdžioje. Gal būtent todėl tokią nuostabą sukėlė ministro Jerzy’io Millerio pareiškimas, kuriame įvykius Punske jis pavadino chuliganiškomis išdaigomis, „nebūtinai turinčiomis tautinę potekstę“. Juo labiau, kad Lietuvos premjeras, duodamas interviu valstybiniam Lietuvos radijui, reagavo griežtai: „Tai, ką matėme Punsko televizijos pranešimuose, buvo ne kas kita, kaip tautinės neapykantos kurstymas.“ Palenkės vaivadijos vaivada Maciejus Żywno sudarė specialiąją tyrimo komisiją, į kurią įtraukti vaivadijos policijos, saugumo agentūros ir Pasienio tarnybos vadovai. Buvo padidintas Punsko policijos nuovados darbuotojų skaičius – įdarbinti šeši pareigūnai prevencijai vykdyti. Į Palenkės vaivadiją ketina vykti Pilietinių teisių gynėja, profesorė Irena Lipowicz.
(Bus daugiau)
lrytas.lt
