EKONOMIKA
Tyrelės kūdikiams su paukštienos atliekomis, maisto papildai su laktoze, kava su kancerogeninėmis medžiagomis, toksinais užterštos riešutų ir arbatžolių siuntos… Tokie produktai iš užsienio šalių atkeliauja į Lietuvą. Nori nenori imi tikėti, kad Rytų Europos šalys – tarsi vakariečių atliekų „utilizavimo“ vieta, kur neišprusėliai suvalgys bet ką. „Siekiant apsaugoti vartotojus nuo gamintojų apgaulės, šiais metais valstybinės maisto papildų kontrolės prioritetu bus maisto papildų sudėtinių dalių kontrolė, planuojama atlikti daugiau laboratorinių tyrimų maisto papildų sudėčiai nustatyti“, – teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Lina Misiūnaitė. RESPUBLIKA
Nors mūsų šalyje bedarbių mokymo kursams skiriami milijonai, nedarbas dėl to nesumažėja. Tiesa, laimė gauti tokius kursus nusišypso toli gražu ne visiems – net ir tiems, kurie darbo biržos slenkstį mina trejus metus. Ekspertai konstatuoja: nedarbo problemas reikia spręsti iš esmės, o mokymo kursai turi atitikti situaciją darbo rinkoje. Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė „Vakaro žinias“ informavo, jog įgyti naują ar patobulinti jau turimą profesinę kvalifikaciją į profesinio mokymo programas nusiųsta 5570 asmenų, iš jų 2500 bedarbiai ir 3070 įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotojai. 2012-aisiais profesiniam mokymui finansuoti buvo panaudota daugiau kaip 8 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų. Kiek tokie mokymo kursai naudingi valstybei ekonomiškai, Lietuvos darbo biržos atstovė nedrįso prognozuoti. VAKARO ŽINIOS
Penktadalis pašalpoms ir kompensacijoms skiriamų pinigų atitenka ne tiems, kurie išties verti jas gauti. Nuo 2012 metų pradžios penkiuose rajonuose vykstančio eksperimento atiduoti išmokas paskirstyti savivaldybėms rezultatai nustebino visus. Dėl gerokai kruopštesnės kontrolės eksperimente dalyvavusios Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės per pirmuosius metus sutaupė net 24 milijonus litų. Visi šie pinigai liko savivaldybėms, jos galėjo parengti daugiau socialinių projektų, labiau padėti toms šeimoms, kurioms paramos išties reikia. „Tikėjomės, kad rezultatas bus geras, bet labiausiai nustebino bendruomenės narių aktyvumas“, – sakė šį projektą prižiūrinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina. Per metus pasiekta pažanga įkvėpė pokyčiams: nuo 2014-ųjų ketinama nurodyti visoms Lietuvos savivaldybėms, kad tik jos bus atsakingos už socialinių pašalpų išmokėjimą. Tam jau rengiamas įstatymo projektas, kuris bus perduotas svarstyti Vyriausybei. (Vartai). LIETUVOS RYTAS
Panevėžio teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Marinskienė teigė, jog 2013 metų prioritetinės profesinio mokymo dalyvių grupės – jaunimas iki 29 metų ir nekvalifikuoti bedarbiai. Tiesa, šiemet Panevėžyje bedarbių kursuose dalyvaus net 261 žmonių daugiau nei pernai. „Panevėžyje bedarbių skaičius viršija darbo vietų skaičių, įsidarbinti gali stengtis kiek nori. Tačiau ar tai piliečio problema, kad valstybės galvos negalvoja?“ – piktinosi panevėžietė Ramunė Jundienė. VAKARO ŽINIOS
„Pirmiausia reikėtų mąstyti makroekonomiškai. Tiesa, pas mus makroekonominės sąlygos nėra geros – ir aš nematau, kad jos gerėtų. Mūsų situacija rimta ir jeigu Europos Sąjungoje padėtis negerės (o ji ir negerėja), pas mus – taip pat. Reikia aktyvesnės biudžetinės politikos, o ne taupymo politikos. Pas mus Lietuvoje suformuota nuostata, kad bedarbiai yra tinginiai. Taip, dalis jų iš tikrųjų neieško darbo, gauna ir šešėlinių pinigų. Pas mus tokios sąlygos, kad keliolika procentų žmonių negali įsidarbinti būtent dėl makroekonominių priežasčių“,- sako Povilas Gilys, Seimo narys, ekonomistas. VAKARO ŽINIOS
Buvęs premjeras Andrius Kubilius vis mėgdavo pasakoti, kaip jis įveikė krizę Lietuvoje. Tačiau statistika atskleidė, kad jis nugalėjo ne krizę, o gyventojų gerovę. Pono Kubiliaus fantazija skelbė, kad apie Lietuvą galima rašyti ekonomikos vadovėliuose, mat krizę neva įveikėme vos ne šauniausiai Europoje. Tik paprasti šalies gyventojai tos pergalės kažkodėl nepajuto. Europos statistikos agentūros duomenys parodė, jog p. Kubiliaus fantazija neturėjo nieko bendro su realybe. Pasirodo, lietuvių namų išlaidos nuo 2008 iki 2011 m. sumažėjo 15,5 proc. Iš visų Europos šalių Lietuva buvo nustekenta labiausiai. VAKARO ŽINIOS
FINANSAI
Kaip ir buvo žadėta, Šiaulių bankas perėmė gerąją Ūkio banko dalį. Apie tai paskelbta šeštadienį vėlai vakare. Bet kai kuriems teisininkams įvykių scenarijus primena tyčinį bankrotą. Todėl prognozuojama, kad netrukus gali prasidėti bylinėjimosi maratonas. Ūkio banko klientai galės naudotis savo sąskaitomis jau šios savaitės pabaigoje, pažadėjo Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda. Pasak jo, į Šiaulių banką perkelta maždaug 200 tūkst. klientų. „Pasirašėme sutartį dėl dalies Ūkio banko turto ir įsipareigojimų. Klientų skaičius didelis, turtas didelis. Tai užtruks keletą dienų“, – sakė A.Žiugžda. Šiaulių bankas perėmė grynuosius pinigus, vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje. „Turto vertė preliminari, galutinė turto vertė bus nustatyta per tris mėnesius“, – vardijo A.Žiugžda. LIETUVOS RYTAS
Teisininkas Mindaugas Palijanskas sako, kad nėra teisinga, kai daugiau pinigų banke laikiusiems indėlininkams nelieka net teorinių galimybių atgauti savo lėšas. „Jie blogi todėl, kad turi daugiau pinigų. Tokia logika. Bet sąlygos visiems turėtų būti vienodos“, – mano M.Palijanskas. Principas atskirti blogąjį ir gerąjį banką jo net nenacionalizavus teisininkui primena tyčinį bankrotą. LIETUVOS RYTAS
PASLAUGOS
Valstybinės ligonių kasos specialistai teigia, kad šalyje paslaugų teikiama pakankamai, tik jos nevienodai paskirstytos. Štai 2010-aisiais Šiauliuose 12 procentų viršytas vidutinis ambulatorinių konsultacijų vartojimas, kai Pakruojo, Pasvalio ir Biržų gydymo įstaigose jis buvo daugiau nei 30 procentų mažesnis už šalies vidurkį. Šiaulių Centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas Mindaugas Maželis sako, kad žmonės priversti vykti į didžiuosius miestus, nes kai kuriose gydymo įstaigose tiesiog trūksta specialistų. Gydytojas M. Maželis sako, kad šiuo metu daug paslaugų, už kurias sumoka Valstybinė ligonių kasa, yra perleidžiama ir privačioms gydymo įstaigoms. „Kai kurios paslaugos Šiauliuose neteikiamos, nes nėra skirta finansavimo. Kad problemos išsispręstų, reikia perskirstyti lėšas: iš privataus sektoriaus pervesti valstybiniam. Tada ir Šiaulių ligoninė galės turėti visų reikiamų specialistų bei teikti reikiamas paslaugas“, – teigia M. Maželis. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
RŪPYBA
Apie šimtas Kauno vaikų globos namų auklėtinių šeštadienį nenuobodžiavo: pasimokę šokių bei rankdarbių, globotiniai klausėsi koncerto miesto klube „Combo“.„Mūsų tikslas, kad vaikų globos namų auklėtiniai gautų ne tik finansinę paramą, bet ir dalyvautų įvairioje veikloje“, – skelbė projekto organizatoriai. Be materialaus atlygio trijų valandų koncertą vaikams dovanojo Donatas Baumila, Skaistė ir Vaidas, Martynas Beinaris, Kauno studentiškasis choras, „Naujos pupytės“.Projekto iniciatorė Rūta Statkevičiūtė pasakojo, kad į koncertą pakviesti trijų Kaune esančių vaikų globos namų auklėtiniai, iš viso – daugiau kaip šimtas. Rėmėjų pastangomis vaikai atskiru transportu nuvežti į renginį ir atgal. KAUNO DIENA
TRANSPORTAS
Jeigu automobilių techninių apžiūrų (TA) kontrolieriai bus principingi, nemažai daliai Klaipėdos – kaip ir visos Lietuvos – vairuotojų gyvenimas nuo kovo pasižymės didesniais rūpesčiais nei iki šiol. Patys TA centrų vadovai nesiima atsakomybės prognozuoti, kiek automobilių nuo kovo sugriežtėjus apžiūros reikalavimams bus pripažinti netinkamais naudoti, tačiau aišku, kad juos teks skaičiuoti ne vienetais. Būtent kovo 1-ąją įsigalioja nauji Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, koreguojantys ir privalomosios automobilių TA tvarką. Formaliai palengvinimų yra tik du. Vienas jų – „popierinis“. VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna, susitikęs su Žemaitijos žemdirbiais, akcentavo, kad Lietuva buvo agrarinė šalis ir turi tokia būti, tačiau iš žaliavos eksportuotojos ji turėtų tapti perdirbtos produkcijos eksportuotoja. Pasak ministro, išmokas turėtų gauti tiktai tie, kurie užsiima gamyba. Ministro planuose numatyta sukurti ir lengvesnes agrarinės aplinkosaugos sąlygas vidutinio dydžio ūkiams, turintiems iki 300 sąlyginių gyvulių. Ūkininkus ypač domino pastaruoju metu vienas aktualiausių tiesioginių išmokų ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų klausimas. RESPUBLIKA
Eltos redaktorė Laima Kašėtaitė
Pagal ELTĄ