Visuomeninės ekologijos draugijos „Sūduva“ prašymas dėl nuotarmės, nustatančios atsinaujinančiųjų energijos šaltinių energetikos plėtros kryptis Punsko valsčiuje
Gerb. Valsčiaus Taryba,
Pastaruoju metu publikuota daug dokumentų, nurodančių valstybės institucijų nuostatas dėl patologijų, susijusių su laukine vėjo jėgainių plėtra Lenkijos Respublikoje. Jie patvirtina nevyriausybinių organizacijų ir įvairių Lenkijos regionų gyventojų jau kurį laiką reiškiamus nuogąstavimus dėl saugumo gyventi šalia vėjo jėgainių turbinų.
Vienas iš tokių dokumentų yra Sveikatos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento 2012 m. vasario 27 d. raštas (MZ-ZP-Ś-078-21233-13/EM/12). Jis vienareikšmiai rodo, kad dėl galimų neigiamų vėjo jėgainių poveikio pasekmių žmogaus sveikatai jos privalėtų būti įkurdintos ne arčiau kaip 2000 m nuo gyvenamųjų vietų ir pastatų. Sveikatos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento 2013 m. vasario 21 d. rašte (MZ-ZP-Ś-079-23709-4/EM/13) rašoma: „Pagal tyrimus, vėjo jėgainių turbinų triukšmo poveikis specifinėmis sąlygomis gali būti jaučiamas ir toliau nei 2 km nuo vėjo jėgainių parkų. (…) Neabejotinai vėjo jėgainės, įkurtos per arti namų, dėl per didelio triukšmo ir nuolatinio šešėlio blykčiojimo gali būti ne tik apsunkinimas, bet ir sukelti ne vien nemigą, ir tuo pačiu daryti poveikį sveikatai.“
Iš kito Sveikatos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento 2013 m. kovo 5 d. rašto (MZ-ZP-Ś-078-25731-3/EM/13) sužinome: „(…) esamas teisinis reglamentavimas dėl vėjo jėgainių keliamo triukšmo nėra tinkamas dėl triukšmo specifikos – žemo dažnio ir infragarsų bei tonų ir lygių nuolatinio kitimo“.
Buvo taip pat skelbiami keli moksliniai tyrimai, patvirtinantys esant pavojų žmonių sveikatai, jeigu vėjo jėgainės bus netinkamai lokalizuotos. Mokslininkai mano, kad investuotojų naudojama atliekant poveikio aplinkai aprašymą triukšmo apimties nustatymo metodika yra netiksli matuojant vėjo jėgainės turbinos keliamą triukšmą.
Pavyzdžiui, prof. dr. inž. Barbaros Lebiedowskos, nepriklausomos Europos Komisijos ekspertės, aplinkos akustikos srities darbas „Triukšmas aplink vėjo jėgaines…“ rodo, kad norma PN-ISO 9613-2 (kuria remiantis kuriami akustikos raportai poveikio aplinkai aprašymuose) gali būti naudojama tiems šaltiniams, kurie yra prie žemės, o ne daugiau kaip 100 m virš žemės, kaip kad vėjo jėgainių turbinos. Be to, ši norma gali būti taikoma punktiniam triukšmo šaltiniui, o vėjo jėgainės turbina tokia nėra. Punktinis šaltinis gali būti generatorius. Ši norma išvis neatsižvelgia į triukšmą, kurį sukelia besisukantys sparnai.
Varšuvos universiteto Fizikos fakulteto prof. hab. dr. Grzegorz Pojmański savo publikacijoje „Vėjo jėgainių eksploatacijos ir avarijų pavojų tyrimas“ rašo, kad „vėjo jėgainių turbinų gaisrai trenkus žaibui ar aparatūros avarijos esant smarkiam vėjui gali kelti pavojų nuotolyje, 10 kartų didesniame nei turbinos aukštis. (…) Dėl realaus pavojaus visuotiniam saugumui, susijusio su vėjo jėgainių eksploatavimu ir turbinų avarijomis bei bet kokio teisinio reglamentavimo šioje srityje Lenkijoje trūkumu, būtina kuo greičiau jį parengti ir įgyvendinti. Pavojinga teritorija reikėtų laikyti mažiausiai tą, kurios spindulys būtų maksimalus, kur galėtų kristi vėjo jėgainės sparnai įvykus avarijai. (…) Jeigu nuo vėjo jėgainės nutrūktų koks nors jos elementas, jis gali būti numestas ganėtinai dideliu atstumu. Remiantis fizikos dėsnių pagrindais buvo sudarytas numerinis modelis, kurio dėka galima buvo paskaičiuoti kritimo trajektoriją ir maksimalų kritimo atstumą. Tipiškos kelių megavatų galingumo vėjo jėgainės kelių ar keliolikos kilogramų ledai gali nukristi toliau nei 700 m atstumu. (…) Iš statistinės analizės galima daryti išvadas, kad dauguma nuolaužų, atitrūkusių dirbant vėjo jėgainei, nukrenta toli nuo jos. (…) Avarijos atveju, t. y. nutrūkus sparnui arba subyrėjus mechanizmui dėl leistino konstrukcinio greičio viršijimo, neatmetama galimybė, kad nuolaužos gali kristi toliau negu už kilometro“.
Turint omeny visa tai bei esamą šios srities teisinę padėtį Lenkijoje, kai trūksta tinkamo žmonių saugumą užtikrinančio reglamentavimo statant vėjo jėgaines, matome būtinumą įvesti Punsko valsčiuje galiojantį vėjo jėgainių atstumų nuo gyvenamųjų patalpų reglamentavimą. Todėl siūlome priimti nuotarmę, nustatančią atsinaujinančiųjų energijos šaltinių energetikos plėtros kryptis Punsko valsčiuje, užtikrinant gyventojų saugumą.
Nuotarmės projektas ………………………………….
Punsko valsčiaus tarybos
nuotarmė nr. ………………..
dėl atsinaujinančiųjų energijos šaltinių energetikos plėtros krypčių Punsko valsčiuje
(…)
1 §
Punsko valsčiuje nustatomas minimalus atstumas nuo atskiros pramoninės vėjo jėgainės, gaminančios elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, kurios galingumas didesnis nei 100 kW, iki gyvenamųjų ir ūkinių pastatų – ne mažesnis negu 2000 metrų.
2 §
Mažų instaliacijų ir mikroinstaliacijų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančiųjų šaltinių, vietiniams gyventojams kūrimą Punsko valsčius laiko prioritetiniu.
3 §
Nuotarmę įgyvendinti pavedama Punsko valsčiaus viršaičiui.
4 §
Nuotarmė galioja nuo jos priėmimo dienos.
Šaltinis: Aušra 2013/15