Jotvingių žemėje gyva istorinė atmintis - tarptautinė konferencija

Šaltoką gruodžio 11 dieną slidžiais keliais iš Vilniaus, Alytaus, Kauno, Marijampolės ir kitų vietovių skubėjome į Punską. Čia, kaip ir pernai, vyko tarptautinė konferencija, kurios svarbiausias akcentas – istorijos paveldo metraščio "Terra Jatwezenorum" antrojo tomo sutiktuvės.

 

Jau ant Punsko valsčiaus savivaldybės laiptų visus nuoširdžiai sutiko viršaitis Vytautas Liškauskas, kiekvienam draugiškai ištiesdamas ranką, maloniai nusišypsodamas ir pakalbindamas. Nuotaiką praskaidrino ir Punsko lietuvių kultūros namų kaimo kapela "Klumpė". Gera, kai pasijunti atvykęs tarsi į savus namus, kad čia esi laukiamas ir reikalingas.

 

Skambant lietuviškai muzikai, visi laukėme stebuklo – Vytauto Didžiojo ir jo palydos. Nejutome šalčio, nes visus vienijo laukimo džiaugsmas. Pagaliau išvydome gražius žirgus ir Vytautą Didįjį su palyda. Ir pasijutome visi senosios jotvingių žemės vaikai, suvienyti tos pačios vienintelės meilės savo istorinei atminčiai, į kurią atsirėmę tampame tvirtesni.

 

Konferencijų salėje ir šiemet pradžiugino Punsko Kovo 11-osios licėjaus auklėtiniai, kurie parodė spektaklio "Žalgirio mūšis" fragmentą. Tai buvo tarsi renginių 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms apvainikavimas.

 

Sigitas Birgelis, "Terra Jatwezenorum" vyriausiasis redaktorius, kalbėjo, kad ir antrajame tome vyrauja jotvingių tematika, keletas straipsnių susiję su baltų kalbomis, nemažai dėmesio metraštyje skiriama nepriklausomybės kovų laikotarpiui, toliau pasakojama apie miško brolius – partizanus.

 

Kiek plačiau savo publikacijas pristatė konferencijoje dalyvavę autoriai: K. Subačius ir J. Sajauskas (Marijampolė), Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė ir Gintaras Lučinskas (Alytus), B. Makauskas (Vilnius) ir kiti. Konferencijos vedėjas, leidinio "Terra Jatwezenorum" redaktoriaus pavaduotojas Juozas Sigitas Paransevičius, pristatydamas lektorius, negailėjo gražių žodžių. Konferencijos pabaigoje jis apibendrino ir trumpai pristatė leidinio aktualesnes publikacijas.

 

Jau tapo tradicija, kad po tarptautinės konferencijos Šlynakiemyje, netoli Punsko, pagerbiami Lietuvos partizanai Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas. Gruodžio vėjyje plaikstosi vėliavos, partizanų žūties vieta pražysta gėlėmis, plazdanti žvakių šviesa primena, kad mūsų protėvių žemė šventa, nes yra sugėrusi tiek daug kraujo. Todėl praeityje ieškome naujų dalykų pradžios.

 

Už puikiai suorganizuotą konferenciją širdingiausiai dėkoju organizatoriams: Punsko "Aušros" leidyklai, ypač Sigitui Birgeliui, direktoriaus pavaduotojui, poetui, visuomenininkui, Punsko valsčiaus savivaldybei, ypač viršaičiui Vytautui Liškauskui, ir visiems, kurie rūpinosi, kad būtų gera ir jauku.

 

Viliuosi, kad visa, kas pradėta, tęsis: naujasis metraštis, gausiai iliustruotas ir įdomus, atras kelią pas skaitytoją. Knygos pabaigoje pateiktas lietuvių-jotvingių kalbų žodynas atvers dar vieną mažai žinomą klodą. Jotvingių tematika dar neišsemta: autoriai pamiklins plunksnas ir Punsko "Aušros" leidyklos dėka po metų vartysime trečiąjį metraščio tomą.

 

Brangūs punskiečiai, šviesių, ramių šv. Kalėdų. Savo žvilgsniu aprėpę prabėgusį laiką, Naujuosius sutikime tarsi palypėję ant kalno, tikėdamiesi palaimintų rytojaus valandų.

Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė