Pirmiausia lankėme Valdovų rūmus. Gidė apvedžiojo mus nuo požemių iki trečiojo aukšto bei bokšto, iš kur matėsi puiki Vilniaus panorama. Matėme dalį senovinės pilies pamatų, išlikusių iš karaliaus Mindaugo ir kunigaikščio Gedimino laikų. Naujojoje rūmų dalyje dar dirba statybininkai. Valdovų rūmai simboliškai buvo atidaryti 2009 m. liepos 6-ąją. Šis statinys skirtas ne tik muziejinei veiklai – ekspozicijoms. Tai Lietuvos valstybės reprezentaciniai rūmai, konferencijų, seminarų bei edukacinis centras.

 

Iš Valdovų rūmų nuvykome į Signatarų namus Pilies g. 26, kur taip pat mūsų laukė staigmena – nepakartojama ekskursija. Vieni lankė Signatarų namus, kiti ruošėsi koncertui – repetavo. Pamatėme įdomias ekspozicijas, skirtas Lietuvos signatarams, diplomatams Petrui Klimui, Jurgiui Šauliui, kabinetą, kur pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, ekspoziciją, skirtą mūsų tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui, ir kt. Išgirdome tautinio atgimimo istoriją, mums papasakota apie Didįjį Vilniaus Seimą bei Vasario 16-osios Akto pasirašymo aplinkybes. Gidė supažindino mus su įdomiomis Lietuvos diplomatijos paslaptimis, kurios leido Lietuvai pakilti iš nebūties bei gyvuoti sudėtingos tarpukario Europos politikos vingiuose. Įdomią ekskursiją teko nutraukti, nes negailestingai artėjo 17 val. Istorijos paveldo metraščio "Terra Jatwezenorum" (leidinio rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas) pristatymas vyko Signatarų namų Didžiojoje salėje. Į renginį suėjo daug svečių, mūsų krašto gerbėjų, norinčių išgirsti istorijos paslapčių, susipažinti su baltų praeitimi.

 

Sveikinimo žodį tarė Signatarų namų direktorė Meilutė Peikštenienė. Ji įteikė punskiečiams signatarų portretų rinkinį, skirtą lietuviškoms mokykloms, bei visiems po leidinį "Lietuvos valstybinė vėliava Gedimino kalne". Už dovanas tariame ačiū.

 

 

 

Renginio vedėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Mykolas Karčiauskas pasveikino atvykusius, papasakojo apie leidinio atsiradimo aplinkybes, pabrėždamas didelį vyr. redaktoriaus Sigito Birgelio indėlį. Patikino, kad labai tikslinga leisti tokius leidinius ten, kur gyvai jaučiama jotvingių dvasia, matomas jų palikimas, šalia jų piliakalnių, kapinynų, upių ir ežerų. Paminėjo, kad Fondas remia kelias programas, skirtas Suvalkų krašto lietuviams (finansuoja "Aušrelę", "Suvalkietį", "Aušrą", "Terra Jatwezenorum", internetinį dienraštį www.punskas.pl).

 

Vėliau žodį tarė metraščio sumanytojas ir redaktorius, "Aušros" leidyklos dir. pav. Sigitas Birgelis. Jis kalbėjo, kad istorija yra žemė, į kurią žmonės įleidę šaknis gali pasijusti tikrais savo krašto šeimininkais. Dr. Jonas Basanavičius sakydavo: žmogus, nežinantis istorijos, yra kaip mažas vaikas, kuris blaškosi ir nežino, kur eiti. Leidinys "Terra Jatwezenorum" Lietuvoje pristatomas jau ketvirtą kartą (iš viso šeštą kartą). Jis skirtas tiems, kurie puoselėja savo istoriją, kuriems brangus baltų kultūros ir istorijos pradas. Jis yra skirtas ir Suvalkų krašto lietuviams, ir Lietuvai. Leidinyje daug dėmesio skiriama ir nejotvingiškajai krašto istorijai. Rašoma apie Seinų aukso amžių, sudėtingus tarpukario laikus, lietuvių priverstinius iškeldinimus, partizanų veiklą ir kt. Publikuojama daug dokumentų ir nuotraukų.

 

"Savo krašte nesame ateiviai, – kalbėjo S. Birgelis. – Mes ten čiabuviai nuo tūkstančių metų. Istorija pasuko kitu, nedėkingu baltams, keliu. 1283 m. kryžiuočiai nugalėjo jotvingius, bet jie neišnyko be pėdsako, liko jų upių ir ežerų pavadinimai, piliakalniai ir pilkapiai. Jotvingiai galiausiai įsiliejo į lietuvių tautą su savo dainomis, padavimais ir pasakomis".

 

S. Birgelis padėkojo Signatarų namų dir. Meilutei Peikštenienei, Fondo direktoriui Mykolui Karčiauskui, doc. Jonui Mačiuliui, dailininkei Taidai Balčiūnienei ir kitiems, kurie prisidėjo prie metraščio atsiradimo.

 

Paskui žodis buvo suteiktas Lietuvos Respublikos signatarui, filosofui Romualdui Ozolui. Jis pirmais žodžiais padėkojo metraščio rengėjai – "Aušros" leidyklai ir rėmėjui – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui už puikų leidinį. Pabrėžė, kad tai sektinas pavyzdys, kad tikisi, jog dar pasirodys ne vienas jo numeris, kad tokio pobūdžio leidiniai sulauks Fondo pritarimo ir paramos. Signataras kalbėjo, kad Lietuvos didžiausias turtas yra žmonės, gyvenantys už jos ribų, kurie jaučia tą pačią dvasią. Jo teigimu, metraštis kupinas įtampos, nes rašantieji yra pilni tikėjimo, su nepaprastu entuziazmu atlieka jiems pavestą misiją. "Man pačiam jotvingių dvasios teko pasisemti lankant jotvingių pilkapius, – sakė R. Ozolas, – kur matome, kokia aukšta buvo jotvingių civilizacija, iš kurių daug ką galime sužinoti. Leidinys "Terra Jatwezenorum" mums tai palengvina, priartina mūsų garbingą praeitį".

 

Prof. Zigmas Zinkevičius skaitė paskaitą tema "Jotvingiai ir jų kalba", o dr. Bronius Makauskas – "Lietuvos partizanų ryšiai su Vakarais per Suvalkų kraštą ir Lenkiją 1945-1950 metais" (abiejų paskaitininkų straipsniai tokiais pat pavadinimais išspausdinti "Terra Jatwezenorum").

 

Vėliau vyko koncertas. Signatarų namų Didžiojoje salėje pasirodė Punsko LKN kaimo kapela "Klumpė" bei Punsko LKN meno studija "Puniukai" (šių grupių vadovas Jonas Zakaravičius). Girdėjome daug gražių patriotinių (partizanų ir tremtinių) dainų, trankią ir nuotaikingą muziką. Plojimams nebūta galo. Mat vilniečiams koncertas patiko.

 

 

 

Po koncerto "Aušros" leidyklos dir. Romas Vitkauskas dėkojo Fondo direktoriui Mykolui Karčiauskui už finansinę paramą, leidžiant "Terra Jatwezenorum", "Aušrelę", "Suvalkietį". "Fondas padeda išlaikyti mūsų krašto lietuviams tautinę kultūrą ir mentalitetą", – kalbėjo jis. Priminė, kaip Punsko savivaldybė pirmomis Lietuvos Nepriklausomybės dienomis ją rėmė, organizuodama medicininę pagalbą, kaip mezgė su ja pirmuosius ekonominius ryšius. Paminėjo, kad jauni Lietuvos ūkininkai pirmuosius praktinius įgūdžius įgydavo Punsko krašto ūkiuose. Būtent čia per 50 šauktinių į Tarybinę armiją pralaukė pavojingą laikmetį, kol galėjo grįžti į laisvą Lietuvą. Punske buvo organizuojamos pirmosios verslo mugės, leistas verslo leidinukas "Pirklys".

 

Vėliau kalbėjęs Punsko savivaldybės sekretorius Jonas Vaičiulis priminė susirinkusiems, kad Punsko savivaldybė dabar aktyviai bendradarbiauja kultūros ir švietimo srityse, vykdo bendrus ES projektus. Lietuva pastatė Seinų "Lietuvių namus", "Žiburio" mokyklos kompleksą, padėjo pastatyti Punsko LKN, remia Seinijos studentus, kurie pasilikdami po studijų Lietuvoje dirba savo tėvynės naudai.

 

Po renginio įvyko kuklios vaišės, kurių metu galėjome pasikalbėti su kitais sutiktuvių dalyviais, pasidalinti įspūdžiais. Po to žygiavome Pilies gatve mūsų autobuso link. Punsko "Aušros" leidykla nuoširdžiai dėkoja Signatarų namų direktorei Meilutei Peikštenienei, Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktoriui Mykolui Karčiauskui už istorijos paveldo metraščio sutiktuves Vilniuje, Punsko valsčiaus viršaičiui Vytautui Liškauskui už nemokamai suteiktą transportą, Punsko LKN kaimo kapelai "Klumpė" bei LKN meno studijai "Puniukai" ir jų vadovui Jonui Zakaravičiui už puikų koncertą.

Petras VITKAUSKAS

Valdo Žilionio nuotraukos