Programą
remia
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
|
|
Folkloro ansamblis Gimtinė
etnografinis sambūris iš Punsko. Susikūrė 1989 m. A. Vaicekauskienės
iniciatyva. Dainuoja dainas. Repertuare yra ir instrumentinė muzika, šokiai,
rateliai. Visi ansambliečiai moka šermenų, Kalėdų ir kitokių giesmių. Sambūris
puoselėja savo krašto tradicijas, rengia šventes, bendrauja su jaunimu,
perteikdamas jiems savo krašto folklorą. Gimtinė išleidusi kasetę Gimtinė
dainuoja. Sambūryje keliolika žmonių
nuo 40 iki 80 m. amžiaus. Vadovė Angelė Babkauskienė.
Kartu dainuoti paskatino Lenkijos lietuvių draugijos
organizuojami liaudies dainų koncertai. Sumanius suburti ansamblį į repeticijas
atvykdavo dainininkai iš Vaitakiemio, Navinykų, Vidugirių, Krasnavo, Šlynakiemio,
Ožkinių ir vyrų grupė iš Suvalkų. Šiuo metu ansamblyje dalyvauja apie 20
įvairaus amžiaus žmonių (nuo 40 iki 80 metų). Sudėtis keičiasi, bet tokie
dainininkai kaip Anelė Pakuckienė, Mikalina Šimčikienė, Antanas Nevulis dainuoja
nuo pat ansamblio įkūrimo pradžios. Dainos siela ansamblyje Konstantinas
Sidaris. Ansamblio dalyviai dainuoja, groja ir šoka tai, ką patys išmoko
jaunystėje iš savo tėvų ir senelių. Jų patirtimi buvo naudojamasi ruošiant
koncertų scenarijus, rengiant knygas apie vestuvinius papročius ir dainas.
Ansamblis savo siela labai jaunas ir gyvybingas. Dažnai koncertuoja Lenkijoje ir
užsienyje.
Labiausiai įsimintini renginiai tai:
-
Tarptautinis folkloro festivalis Vilniuje Skamba,
skamba kankliai;
-
Tarptautiniai folkloro festivaliai Alytuje,
Marijampolėje, Ukmergėje, Legnicoje, Sanoke, Druskininkuose,
Varėnoje;
-
Pasaulio lietuvių dainų šventė Vilniuje 1994, 1998
m.;
-
Suvalkų vaivadijos festivaliai Vengoževe;
-
koncertai įvairiose Lenkijos ir Lietuvos vietovėse:
Punske, Seinuose, ansamblių sąskrydžiai Burbiškiuose, pas
ukrainiečius Budruose, archeologijos parodos atidarymas Varšuvoje,
tautinių mažumų susitikimas Ursuse, pasirodymai įvairiomis progomis
Vilniuje, Kaune, Alytuje, Punioje, folkloro festivalyje
Druskininkuose, Punsko dienos Tauragėje ir kitur;
-
išvykos pas Baltarusijos lietuvius į Gervėčių kraštą;
-
Lenkijos tradicinio šokio konkursas Žešove.
10-mečio proga ansamblis išleido kompaktinę plokštelę Suvalkų
krašto dainos ir savo dainų garsajuostę Gimtinė dainuoja.Dalyvavimas Tarptautiniame folkloro festivalyje Vilniuje su kitais mūsų krašto
dainininkais pasibaigė geru folkloro žinovų vertinimu ir plokštelės Suvalkų
krašto dainos išleidimu.Ansamblis dirba visuomeniškai. Savo išvykoms ir renginiams ieško rėmėjų.
Nuo 1998 m. ansamblį globoja Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija.
Folkloro ansamblis ALNA
Folkloro ansamblis Alna susibūrė 1996 m. Jo dalyviai
Punsko ir Seinų krašto jaunimas. Ansamblio repertuaras tai šio krašto
bei visų Lietuvos regionų liaudies dainos, šokiai ir žaidimai. Kapela
groja armonika, griežia smuiku ir muša būgną. Kai kurios dainos
atliekamos pritariant kanklėmis. Alna perėmė iš savo tėvų ir
senelių nenutrūkstamas muzikines tradicijas. Alnos grupei pradžią davė
Batvinskų iš Punsko kaimo jaunimas, kuris kaip šeimyninis ansamblis
atstovavo mūsų kraštui XX šiaurės tautų folkloro festivalyje Gdanske
(1996 m.). Alna pasirodė daugelyje Lenkijos ir Lietuvos vietovių,
dalyvavo įvairiose apžiūrose, festivaliuose ir kituose renginiuose. Iš
jų verta paminėti:
-
XXVI tarptautinį folkloro festivalį Dzūkų godos
Varėnoje;
-
Tautodailininkų parodą Punsko dienos Tauragėje;
-
Tautinių mažumų ansamblių apžiūrą Varšuvoje;
-
J. Vainos knygos Nuo Punsko iki Seinų pristatymą
Vilniuje;
-
Europos dienas Poznanėje;
-
Folkloro festivalį Nidoje;
-
Seinijos dienas Vilniuje.
Folkloro ansamblis Šalcinėlis
jaunimo sambūris, kuriam priklauso Punsko licėjaus ir
gimnazijos moksleiviai. Sambūris susiformavo iš etnografinio būrelio, įkurto
1976 m. Ansamblio repertuaras: lietuvių liaudies dainos, rateliai, šokiai.
Instrumentai: smuikai, armonikos, birbynė.
Vadovė:
Irena Kalinauskienė. Punsko gimnazijos folkloro grupė Šalcinėlis susibūrė 1976
m. Iš pradžių tai buvo tik būrelis, vėliau, įsigijus tautinius
drabužius, persiformavo į ansamblį. Jis dainuoja savo krašto ir kitų
regionų lietuvių liaudies dainas. Kartu su ansambliu Alna šoka
liaudies šokius ir ratelius. Šiuo metu sambūryje yra apie 20 merginų ir
vaikinų. Ansamblis priklauso LLEKD. Per savo gyvavimo 25-metį ši
folkloro grupė suorganizavo daug renginių jaunimui. Tai Joninės,
Užgavėnės, Andrinės. Dalyvavo daugelyje koncertų, vakaronių, festivalių.
Svarbiausi:
-
Užgavėnės scenoje (Kalendorinių ir šeimos apeigų
festivalis Pšitočnoje, Pavasario ciklo festivalis Vengoževe, Kaziuko
mugė Lidzbarke);
-
Tautinių mažumų festivalis Varšuvoje;
-
Folkloro festivalis Vengoževe;
-
Skamba, skamba kankliai Vilniuje;
-
Tarptautinis folkloro festivalis Alytuje,
Marijampolėje;
-
festivalis Druskininkuose;
-
Jaunimo folkloro festivalis Šakiuose ir kt.
Ansamblio meno vadovai keičiasi, bet organizacinį darbą nuo pat
pradžių atlieka Aldona Vaicekauskienė. Šiuo metu ansamblis
nekoncertuoja.
Vaikų folkloro grupė "Šalcinukas"
Punske vaikø
folkloro grupë susibûrë 1992 metais. Ji vëliau pasivadino Gimtinës
aidu. Programose dalyvaudavo kartu su suaugusiaisiais. Vaikai uþaugo,
pasklido po kitus kolektyvus, ir kelerius metus tokios grupës nebuvo.
Ðokanèiø vaikø pasigedome vykdami dalyvauti Lietuvos televizijos laidoje
Gero ûpo!. Stengëmës suburti dainuojanèias ðeimas, kad vyresnieji
galëtø dalyvauti Gimtinës ansamblyje, o vaikai ðoktø grojant Alnos
kapelai bei, esant reikalui pasirodytø visi kartu. Paèioje pradþioje
su vaikais padirbëjo vadovë Asta Peèiulienë. Vëliau juos perdavë savo
bendramintei, buvusiai klasës draugei Editai Balkevièienei.
Prieð vykdama á Vilniø grupë pasivadino Ðalcinuku. Jie kaip maþytis
upeliukas dar tik trykðta ið savo gelmiø, prisimindami mûsø kraðto
ðokius ir ratelius. Ðalcinuke dalyvauja vaikai nuo I iki VI kl. Vieni
ðoka ir kituose kolektyvuose, kiti - tik èia atrado savo vietà.
Reikia tikëti, kad vadovë Edita, pati taip aistringai mëgdama ðokti ir
negalëjusi ágyvendinti savo svajoniø, perduos dalelæ energijos vaikams,
atskleisdama ðokio groþá.
Aldona Vaicekauskienë
|
|
|