Šiemet Vyriausybė pradėjo jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“. Ja siekiama stiprinti ryšius tarp užsienio aukštąsias mokyklas baigusių tėvynainių ir Lietuvos.
Sieks susigrąžinti protus, ne kūnus
Pasak įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinės direktorės Mildos Dargužaitės, šia programa siekiama spręsti ne „nutekančių protų“ problemą, bet stiprinti į užsienį išvykusių jaunuolių ryšius su Lietuva. Anot jos, didžiausia problema su emigruojančiais „protais“ šiandien yra ne tai, kad jie išvyksta, bet tai, kad išvykę jie atitrūksta nuo Lietuvos. „Programą „Kurk Lietuvai“ kūrėme, galvodami apie entuziastingą ir gabų Lietuvos jaunimą užsienyje, kuriam motyvacijos grįžti po studijų į Lietuvą pritrūksta ne dėl patriotizmo ar galimybių stokos, bet dėl to, kad jaučiasi nereikalingi, nelaukiami ir praradę ryšį su Lietuva. Gyvename globaliame pasaulyje, globalioje ekonomikoje, kurioje didesnę reikšmę turi ne fizinė buvimo vieta, o ryšiai. Tikimės, kad sugrįžę jaunuoliai susiras įdomių galimybių Lietuvoje ir pasiliks, bet jei dalis jų, įgiję patirties šioje programoje, vėliau pasieks karjeros aukštumų globalioje korporacijoje, Lietuva, išlaikydama ryšį su jais, tik laimės“, – paaiškino M.Dargužaitė.
Norinčiųjų grįžti netrūksta
O ką apie šią programą mano patys užsienyje studijuojantys ar studijas baigę jaunuoliai? Švedijos Lundo universitete aplinkos valdymo ir politikos studijas neseniai baigusi Laura, vos išgirdusi apie galimybę padirbėti viešajame sektoriuje Lietuvoje, paprašė papasakoti daugiau informacijos apie programą ir paklausė, kaip galėtų joje dalyvauti: „Labai norėčiau grįžti į Lietuvą, ypač jei būtų darbo, tarkim, Aplinkos ministerijoje su padoria alga, kuri sąlygiškai atitiktų bent jau tokį patį gyvenimo lygį, kokį aš turėčiau užsienyje susiradusi eilinį darbą, kad užtektų ir būstui išsinuomoti, ir maistui, ir šiaip visokioms reikmėms, nes šiuo metu, kiek žiūrėjau, tai algos šiek tiek juokingos.“ Ji taip pat atkreipė dėmesį į informacijos trūkumą: „Reikėtų pasirinkti tinkamus informacijos apie programą sklaidos šaltinius, kad užsienyje esantys neseniai baigę ar bebaigiantys mokslus studentai žinotų apie galimybę grįžti į Lietuvoje sukurtą darbo vietą.“
Apie norą dalyvauti šioje programoje prabilo ir kultūros studijų magistro laipsnį Jungtinėje Karalystėje įgijusi Ieva. „Taip, tiesą sakant, galvojau dalyvauti šioje programoje. Manau, kad ji puikiai tinka tiems, kurie baigia mokslus užsienyje ir nori gyventi, dirbti, kurtis gyvenimą Lietuvoje, yra ambicingi, bet gal šiek tiek sutrikę. Sutrikę ta prasme, kad dėl laiko, praleisto svetur, šiek tiek atitrūkę nuo Lietuvos realijų ir gal ne visai žino, ko ir kaip griebtis. Smagu, kad yra tokia iniciatyva, nes tai parodo, kad šaliai mūsų irgi reikia. Aš taip pat planuoju grįžti, užsienių man užteko. Jei atsirastų proga stažuotei, tikrai nedvejočiau, bet tik neilgam. Noriu gyventi Lietuvoje“, – teigė Ieva.
Domina ne visus
Tačiau ne visi „Atgimimo“ kalbinti jaunuoliai keistų savo gyvenimo planus ir tikslus dėl galimybės padirbėti Lietuvoje. Australijoje turizmą studijuojančiai Giedrei daugiausiai abejonių sukėlė potencialaus darbo pobūdis ir jo tikslai. „Smagu, kad norima ką nors daryti, bet aš žiūriu kiek skeptiškai. Nemanau, kad keisčiau savo planus tik dėl galimybės padirbėti ministerijoje“, – savo mintimis dalijosi pašnekovė. Jai taip pat kilo abejonių dėl galimo darbo pobūdžio ir galutinių tikslų. „Turbūt tokios programos reikalingos, bet tik jei ten tikrai ką nors išmoksi, įgysi patirties, o ne kaip per universitetines praktikas Lietuvoje – tik popieriukus pakilnosi iš vienos vietos į kitą. Skaičiau, kad viena ministerija pateikė pavyzdį, esą programos dalyviai galėtų padėti sudaryti sąlygas verslui įsteigti ne per tris dienas, bet per vieną. Sakyčiau, svarbiau būtų ne steigimo dienas mažinti, bet padėti, ypač smulkiam verslui, pirmus metus ar porą“, – savo mintimis dalijosi Giedrė.
Panašių abejonių dėl programos tikslingumo kilo Londone architektūrą studijuojančiai Violetai. Anot jos, norint padaryti karjerą architektūros srityje, būtina kokybiška darbo patirtis, o Lietuvos viešajame sektoriuje tokios įgyti tikriausiai nepavyktų: „Visa programa, kaip aš suprantu, yra panaši į stažuotę. Jeigu tai – stažuotė, nemanau, kad bus patrauklu ją daryti Lietuvoje, nes po baigimo norisi įgyti geros kokybiškos patirties. Architektūra yra nuolat besivaržančių žmonių sritis, kur kiekviena įmonė ar architektas siekia vienokios ar kitokios karjeros, o Lietuvoje paprasčiausiai nėra reikšmingos architektūrinės įvairovės.“ Violetai nepatiko ir tai, kad programa visiškai neatsižvelgia į kiek vyresnius užsienyje studijuojančius jaunuolius, kurie galbūt jau spėjo priprasti prie atitinkamo gyvenimo būdo užsienio šalyse ar susikurti šeimas. Pašnekovė teigė neplanuojanti grįžti į Lietuvą, nes esą gaudama minimalias pajamas Jungtinėje Karalystėje ji gali gyventi geriau nei gaudama vidutinę algą Lietuvoje.
Informacijos trūksta ne tik dalyviams
Abejonių dėl sėkmingo programos tikslų įgyvendinimo iš dalies pasėjo ir patys projekto rengėjai bei rėmėjai. „Atgimimui“ pasiteiravus programoje dalyvaujančių ministerijų, kokios funkcijos bus patikėtos jauniesiems darbuotojams, nė viena ministerija negalėjo nurodyti konkretaus darbo pobūdžio. Ūkio ministerijos teigimu, programos dalyviams bus sudarytos sąlygos dirbti su realiais viešojo sektoriaus institucijų vykdomais projektais, siūlyti naujas idėjas, būdus/veiklos modelius, dalytis savo patirtimi, žiniomis, gerąja praktika ir sėkmingai visa tai pritaikyti dirbant komandoje. Likusios programoje dalyvaujančios ministerijos negalėjo nurodyti, ką būsimieji darbuotojai tiksliai veiks. Negana to, kai kurios ministerijos net nežinojo, kad dalyvauja programoje ar kada sulauks pirmųjų darbuotojų. Ministerijų atstovai taip pat nurodė, kad nėra įtraukti į būsimųjų darbuotojų atranką – ši funkcija patikėta įstaigai „Investuok Lietuvoje“.
