Rugpjūčio 15 d. įsigaliojo naujos taisyklės dėl Lenkijos pilietybės suteikimo ir netekimo. Jose taip pat naujai apibrėžiamos įvairių administracijos struktūrų kompetencijos šiuo klausimu. Naujasis Pilietybės įstatymas buvo priimtas 2009 m. balandžio 2 d., tačiau naujieji nuostatai įsigaliojo tik šių metų vasarą.
Svarbiausi pakeitimai susiję su vadinamąja dviguba pilietybe. Pilietybės įstatymas leidžia Lenkijos piliečiui turėti kelias pilietybes, tačiau santykiuose su valstybe jo teisės ir pareigos yra tokios pačios kaip tik Lenkijos pasą turinčio piliečio. Apibendrinant galima pasakyti taip: Lenkijos pilietis santykiuose su savo valstybe teisiškai negali naudotis jokiomis papildomomis teisėmis, kurias suteikia kitos šalies turima pilietybė.
Pagal naujas taisykles, pagrindinis būdas užsieniečiui tapti Lenkijos piliečiu bus Prezidento dekretas. Kas svarbu, Prezidento sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas. Kitas kelias bus pilietybės „pripažinimas“, ir šiuo atveju praplečiamos Vyriausybės atstovo regione, vaivados, kompetencijos. Naujame Pilietybės įstatyme atsirado dar viena naujovė – pilietybės „sugrąžinimas“. Pasak įstatymo kūrėjų, šio sprendimo laukė daug asmenų, kurie buvo Lenkijos piliečiai ir prarado pilietybę dėl politinių sumetimų. Nuo šiol jiems galės būti grąžinta Lenkijos pilietybė, jeigu ją prarado įsigaliojus 1920, 1951 arba 1962 metų Pilietybės įstatymams. Taigi šiems asmenims, jeigu jie tik panorės, Lenkijos pilietybė nebus „suteikta“, bet „grąžinta“. Įstatymu apribotas Lenkijos pilietybės grąžinimas tik tiems asmenims, kurie savanoriškai 1939-1945 metais tarnavo hitlerinės koalicijos kariuomenėje arba ėjo tų šalių valdininkų pareigas.
Kodėl reikėjo tobulinti Pilietybės įstatymą? Nuomonių yra įvairių. Vienas iš oficialių argumentų tas, kad reikėjo prisitaikyti prie naujų iššūkių ir santvarkos pokyčių valstybėje. Tuos pakitimus lėmė Lenkijos įstojimas į naujas europines struktūras ir būtinumas koreguoti valstybės politiką šiais klausimais.
Naujo įstatymo įsigaliojimas Lenkijoje nesulaukė didesnio atgarsio. Tačiau ligi šiol gana intensyviai jį komentuoja kaimyninių šalių politologai ir žiniasklaida. Vokietijos dienraščiai pažymėjo, kad Lenkijos pilietybės suteikimo liberalizavimas rodo, jog Lenkija siekia didinti savo piliečių skaičių, ypač kaimyninių valstybių sąskaita. Primenama, kad Karaliaučiaus krašto gyventojai pradėjo naudotis beviziu režimu pasienio regione, o tai svarus žingsnis ateityje natūralizacijos būdu jiems tapti Lenkijos piliečiais.
Tačiau labiausiai sunerimo Lenkijos rytų kaimynai. Ukrainos politologas Igoris Popovas vienareikšmiai teigia, kad Lenkija, įtvirtindama dvigubą pilietybę, siekia tapti regiono lydere ir praplėsti valstybės sienas. Taip būtų kompensuoti praradimai, kuriuos Lenkija patyrė po dviejų pasaulinių karų. Popovas pabrėžia, kad tai ne pirmas žingsnis šia kryptimi, kadangi jau įteisinta „Lenko korta“, kuri kaimyninėse šalyse sukėlė ne itin teigiamas reakcijas.
Igorio Popovo nuomonės galima būtų nepaisyti, tačiau ne jis vienas pastebėjo didelius emigruojančių į Lenkiją ukrainiečių srautus. Absoliuti jų dauguma, matyt, turi lenkiškas šaknis arba gyvena pasienyje su Lenkija. Savo buvimo Lenkijoje legalizavimas po vos 2-3 metų leistų pasinaudoti naujuoju Pilietybės įstatymu. Tai nereiškia, kad naujieji piliečiai visam laikui pasiliks gyventi Lenkijoje. Net sugrįžę į Ukrainą atsidurs privilegijuotoje pozicijoje tarp kitų ukrainiečių.
Kol kas Ukrainos užsienio reikalų ministerija apsiribojo tik pareiškimu, kad stebės, kiek Ukrainos piliečių pasinaudos naujuoju Lenkijos pilietybės įstatymu. Skaičiuojama, kad jau šiuo metu Lenkijoje legaliai gyvena ir dirba apie 30.000 Ukrainos piliečių.
2011 m. Lenkijos konsulatai išdavė 90.000 vizų, leidžiančių legaliai Lenkijoje dirbti. Kiek yra nelegalių darbininkų, kol kas neaišku, tačiau šis skaičius gali siekti net 800.000. Žinoma, ne visi norės tapti Lenkijos piliečiais. Žiūrint į Ukrainos dydį, net toks skaičius nėra didelis, tačiau baiminamasi, kad procesas gali įgauti didesnius mastus ir sukelti rimtų politinių problemų. Ukraina nepripažįsta dvigubos pilietybės, tačiau jeigu norinčiųjų tapti Lenkijos piliečiais skaičius didės, anksčiau ar vėliau teks šį klausimą spręsti. Tuo labiau kad Ukraina jau susiduria su dilema, kaip spręsti rumunų ir vengrų tautinių mažumų problemą. Greitu laiku panašią politiką gali pradėti vykdyti ir Rusija.
Kol kas žymiai padaugėjo norinčiųjų lankyti lenkiškas šeštadienines mokyklas arba stoti į Ukrainoje veikiančias lenkų kultūros draugijas. Kiek iš jų norės tapti Lenkijos piliečiais, neaišku. Tam tikras tendencijas ir mastus parodė „Lenko kortos“ projektas. Šį dokumentą gavo keliasdešimt tūkstančių Ukrainos lenkų.
Petras MAKSIMAVIČIUS, „Aušra“, 2012/19
Dalia,absoliuti dauguma Lietuvos ,,lenkų“ nėra Lenkijos piliečių palikuonys.Praktiškai visi,turėję pilietybę,išvyko po karo į Lenkiją.Tarp atvykusių į Lietuvą po karo iš TSRS Lenkijos piliečių buvo labai nedaug<nes iš TSRS lenkai po karo taip pat masiškai bėgo.Dėl kelių šimtų Lenkijos piliečių Lietuvoje bėdų nepadaugės.
Dalia, Lietuva neatims pilietybės, nes Lenkija nereikalaus įrodymo, kad tas asmuo nėra kitos šalies pilietis, ar kad atsisakė kitos šalies pilietybės, gi, jei lietuvių kilmės Lenkijos pilietis jei nori gauti pilietybę, turi atsisakyti Lenkijos pilietybės- kitaip neturi galimybės gauti Lietuvos pilietybės
gerbiamas Autoriau, o kaip tai suprasti? Vadinasi Lietuvos lenkai dabar gali susigrąžinti Lenkijos pielietybę? O kaip tuomet pasielgs Lietuva? Atims iš jų Lietuvos pilietybę? Tai kokios šalies piliečiai gyvens Šalčininkuose?