Lenkijos Seimo nariai Punske

Rugsėjo 1 dieną Punske viešėję Lenkijos Seimo nariai Robert Tiškevič (Robert Tyszkiewicz) ir Lešek Ceslik (Leszek Cieślik) valsčiaus konferencijų salėje susitiko su savivaldybės, lietuviškų organizacijų, įstaigų ir mokyklų atstovais.

Iš kairės: Lenkijos Seimo nariai Lešek Ceslik ir Robert Tiškevič bei Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas

Kaip tikino Pilietinės platformos (Platforma Obywatelska – PO) narys, Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Robert Tiškevič, jų atvykimas į Punską nesusijęs su artėjančiais Lenkijos parlamento rinkimais. Jie lankėsi čia pareikšti pasipiktinimą chuliganiškais išpuoliais prieš Lenkijos lietuvius, prie išniekinto paminklo, skirto lietuvių klojimo teatro šimtmečiui, padėjo gėlių.

„Lenkijos politika tautinių mažumų atžvilgiu negali priklausyti nuo lenkų mažumos padėties kitose šalyse, – kalbėjo Seimo narys. – Mes didžiuojamės, kad mūsų regione klesti įvairių tautų kultūra.“

R. Tiškevič patikino, jog ėmėsi veiksmų, kad būtų grąžintos lietuviškos laidos Balstogės televizijoje, kad šiuo klausimu yra suplanuotas Vyriausybės susitikimas su Valstybinio radijo ir televizijos tarybos pirmininku Janu Dvoraku (Jan Dworak). Jis išreiškė įsitikinimą, kad dėl ekonominių sumetimų negalima iš lietuvių atimti to, kas jiems priklauso. Lenkijos televizija privalo rodyti tautinių mažumų kultūrą. Tokiems Balstogės televizijos vadovybės veiksmams pritarta nebus.

Punsko valsčiaus viršaitis kalbėjo apie lietuvių švietimo problemas, kad nėra vadovėlių, kad dotacijos, skirtos Punsko valsčiaus mokykloms tautinės mažumos dėstomąja kalba, privalo būti 1,5 mln. zl didesnės.

Susitikimo dalyviai

„Dabar tokį patį mokinio krepšelį gauna mokyklos, kuriose dėstoma tautinės mažumos kalba, ir tos, kuriose lietuvių kalbos mokoma tik kaip dalyko, o išlaidos yra nepalyginamai didesnės“, – tikino viršaitis.

Švietimo ministerija nenori padidinti Punsko valsčiui švietimo subvencijos, nes atseit reikės didinti mokinio krepšelį visoms tautinių mažumų mokykloms. Šiuo argumentu akivaizdžiai prašaunama pro šalį, kadangi tik lietuvių mokyklose daugelis dalykų dėstoma gimtąja kalba. Kitos Lenkijos tautinių mažumų mokyklos, kuriose gimtosios kalbos mokoma tik kaip dalyko, tokių finansinių sunkumų, mūsų žiniomis, nepatiria. Akivaizdu, kad  jeigu Punsko valsčius sulauktų didesnio mokinio krepšelio, panašių mokyklų kaip Punsko valsčiuje pareikalautų Lenkijos ukrainiečiai, baltarusiai, vokiečiai ir kitos mažumos. Ne kartą iš Lenkijos politikų teko girdėti raginimą lietuvių kalbos mokyti kaip dalyko ir… tada pinigų užteksią.

Susitikime kalbėjusi Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė atkreipė dėmesį, kad tautinės mažumos padėtis priklauso ne tiek nuo teisinių aktų, kiek nuo aplinkos, kurioje ji gyvena. „Koks tikslas buvo statyti Panerių paminklą Berznyko kapinėse? – retoriškai klausė ji. – Ar ne tam, kad būtų sukiršintos čia gyvenančios lietuvių ir lenkų tautos?“ Irenos Gasperavičiūtės įsitikinimu, išpuoliai prieš Lenkijos lietuvius yra sietini su šiuo paminklu ir su neseniai išleista (Lenkijos užsienio reikalų ministerijai remiant) brošiūra apie Panerių tragediją.

Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos direktorius Jonas Vydra pasakė, kad pakeitus programinius pagrindus, pradinių mokyklų pirmų klasių mokiniai beveik neturi lietuviškų vadovėlių, trūksta lėšų mokyklos išlaikymui. Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorė Irena Marcinkevičienė priminė, kad mokyklai labai svarbus bendrabutis jau 30 metų stovi neremontuotas, kad daug kartų būta problemų per valstybinius brandos egzaminus dėl blogai į lietuvių kalbą išverstų užduočių. Buvo net tokių atvejų, kad mokiniai dėl to turėjo pakartotinai laikyti egzaminą. Kam mokiniams šis papildomas stresas?

Lenkijos lietuvių draugijos pirmininko Algirdo Vaicekausko nuomone, blogai, kai politikai pradeda formuoti istoriją. „Jei kas manęs klausia, kaip jaučiuosi Lenkijoje, atsakau, kad blogai, – kalbėjo jis. – Blogai jaučiasi ir kitos Lenkijos tautinės mažumos. Neapykantą skatinančio paminklo Berznyko kapinėse pašalinimas būtų mums ženklas, kad Lenkija keičia politiką tautinių mažumų atžvilgiu ir eina tautų susitaikymo keliu“. LLD pirmininkas atkreipė taip pat dėmesį, kad lenkų visuomenė nedaug žino apie savo šalies tautines mažumas, todėl trūksta tolerancijos.

Robert Tiškevič, baigdamas susitikimą, kalbėjo, kad Lietuvos lenkų padėtis yra Lietuvos vidaus reikalas. Tik Lietuvos vyriausybė gali kalbėtis su tos šalies lenkų organizacijomis. Jis pasakė, kad neseniai Lenkijos premjeras D. Tusk gavo Lietuvos vyriausybės vadovo A. Kubiliaus laišką, kuriame aiškinami Lietuvos užmojai ir siekiai.

„Lietuvos švietimo reforma Lietuvos lenkus priartina  prie padėties, kurią turi Lenkijos lietuviai, – kalbėjo Seimo narys. – Žinome, kad Lietuva nepakeis savo sprendimų. Lietuvos lenkai protestuoja, nes jiems ketinama paimti tai, ką turėjo per visą sovietmetį ir per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų“.

Robert Tiškevič mano, kad Lenkija ir Lietuva buvo, yra ir bus svarbios geopolitinės partnerės. Jo įsitikinimu, Lenkijos ir Lietuvos santykiai išeis iš aklavietės ir palaipsniui gerės. „Lenkijai yra svarbu, kad Lietuva būtų laisva ir nepriklausoma“, – sakė jis.

Galima pozityviai vertinti Roberto Tiškevičiaus pasisakymus. Kita vertus, jis, patyręs politikas, gerai žinojo, kur vyksta, kas yra jo klausytojai, todėl galbūt kalbėjo tai, ką norėjo išgirsti jo potencialūs rinkėjai. Ar tai tik gražūs žodžiai, parodys ateitis.

punskas.pl